1 nuotr.Lenkijai sumažinus kurui taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 23 iki 8 proc., finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad analogiškas sprendimas Lietuvai būtų per brangus ir nepadėtų pasiekti tikslinių grupių. Todėl kol kas, pasak jo, siekiama sumažinti akcizą, dėl kurio dyzelinas galėtų pigti apie 6 centus už litrą.
Ministras atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendimas sumažinti PVM kurui lemtų tai, kad tektų atitraukti finansavimą nuo kitų valstybei ypač svarbių sričių.
„Mes įsivertinom, kiek toks priemonių paketas kainuotų Lietuvoje. Tai yra 40 milijonų per mėnesį, maždaug pusė milijardo per metus. Tuos pinigus mes turėtume atitraukti nuo kitų sričių: švietimo, sveikatos apsaugos, kelių ar saugumo. (...) Arba tektų užkelti tą naštą ateities kartoms ir tada savo vaikam pasakyt, kad turite didelę skolą“, – pastebi K. Vaitiekūnas.
K. Vaitiekūnas taip pat pabrėžia, kad tokios priemonės nebūtų tikslingai orientuotos į pažeidžiamiausias grupes, todėl neatitiktų Lietuvos politinės krypties. Jis atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija (EK) skatina šalis atsakingai apsvarstyti kuro kainų mažinimo galimybes ir įvertinti, ar siūlomos priemonės tikrai padės tiems, kam labiausiai reikia.
Ministro teigimu, ruošiami scenarijai ir tam atvejui, jeigu situacija Artimuosiuose Rytuose dar labiau eskaluotųsi.
„Jeigu konfliktas išplistų, jeigu pakeistų pobūdį tokio ilgalaikio klampaus karo, kuris plinta regione, be abejo, kad ekonomikai poveikis būtų daug stipresnis ir išplistų į kitas ekonomikos sritis: kiltų kainos, būtų stabdomos įmonių veiklos, tada mes jau siektume padėti būtent toms įmonėms ir žmonėms, kuriems yra sunkiausia“, – sakė ministras.
„Yra pasimokyta iš 2022 metų krizės. Matėme, kad tokios priemonės yra efektyvesnės ir nėra tokios imlios pinigams kaip bandymas atsukti kainas į prieškarinį lygį. Galimos šildymo kompensacijos, kai kurios iniciatyvos su viešuoju transportu ir panašiai. Tarp kitko, mūsų iniciatyva atpiginti traukinių bilietus irgi yra gera priemonė“, – patikslino jis.
Didžiausią vertę pajus verslas
Visgi, ministro teigimu, Seime šiuo metu kelią besiskinantis siūlymas, kuris dyzelino kainas turėtų sumažinti 6 centais, yra labiau simbolinis veiksmas. Anot jo, didžiausią vertę priėmus šį projektą pajus verslas, vežėjai.
„Gyventojai galbūt neveda tokios griežtos finansinės apskaitos, todėl kelių centų pokyčio gali ir nepajausti. Kai visi skaičiai nugula įmonių finansinėse ataskaitose, tuomet poveikį matome“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Pasak jo, verslo galimai laukia ir papildomos priemonės, padėsiančios išgyventi kuro kainų pakilimą.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija verslui rengia eksporto garantijas, taip pat derina apyvartinių paskolų klausimą. Tuo metu mes, per mūsų plėtros banką, tuoj startuosime su apyvartiniu lėšų ūkininkams priemone“, – sakė ministras.
Anot jo, susiklosčiusi situacija buvo aptarta ir su verslo atstovais. K. Vaitiekūnas atkreipia dėmesį, kad verslo atstovai išsakė poreikį ilgalaikiams pokyčiams, tačiau Vyriausybė, pasak ministro, šiuo metu dėmesį telkia į greito poveikio trumpalaikius sprendimus.
„Mes girdėjome verslo matymą apie akcizo dalies grąžinimą. Matėme ir paskaičiavimus, kiek tai galėtų atnešti potencialiai pajamų į biudžetą. Tai, be abejo, kad šitą pasiūlymą įvertinsime, bet norėtume pabrėžti, kad net ir priėmus tokį siūlymą nauda būtų tik verslui. Švieslentėse tai kainų nepakeistų“, – pastebėjo ministras.
Teigiamai vertina rezervo panaudojimą
Kaip vieną iš priemonių mažinant ženklų kainų kilimą Lietuva pasinaudoja galimybe į rinką išleisto dalį kuro rezervo, šis sprendimas sulaukė nemažai kritikos. Visgi, pasak finansų ministro, ši priemonė buvo reikalinga.
„Aš manau, kad priemonė buvo teisinga. Aišku, pirminiai skaičiavimai, kurios pateikė Energetikos ministerija, buvo ganėtinai optimistiniai, tikintis, kad tai sumažins kainą. Visgi, labai sunku įvertinti realų poveikį rinkai, kadangi ši iniciatyva yra tarptautinė“, – sakė ministras.
Ministro teigimu, 33 valstybės, įskaitant ir tokias Lietuvai tolimas šalis kaip: Japonija, Australija, prisidėjo prie šios iniciatyvos. Pasak jo, tai buvo solidarumo išraiška.
„Žinoma, kad Lietuvos tas paleidžiamas naftos kiekis į rinką niekaip negali ženkliai veikti pasaulinės kainos, bet 33 valstybių solidarumo principas – lygiai toks pat kaip NATO solidarumo principas. Mes ir NATO esame maži, bet mes savo gynybą finansuojame tiek, kiek išgalim. Dabar tikrai demonstruojame solidarumą ten, turėtume demonstruoti solidarumą ir čia“, – tikino K. Vaitiekūnas.
Tačiau kiek priemonė buvo efektyvi, anot ministro – kitas klausimas. Taip pat pašnekovas pabrėžė, jog pasirodžiusios spekuliacijos apie iššvaistytą rezervą yra neteisingos.
„Panaudota buvo komercinio rezervo, o ne valstybės rezervo dalis. Mūsų rezervas yra įstatyme apibrėžtas kaip ne mažiau kaip 90 dienų, mes panaudojome 12 dienų atsargas“, – pastebėjo ministras.
Taip pat K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad vis dar aktyviai ieškoma sprendimų, kaip stabdyti kuro kainų kilimą. Anot jo, diskusijos vyksta ir šalies, ir Europos mastu.
Antradienį Seime po pateikimo pritarta Vyriausybės bei šalies vadovo iniciatyvoms, kuriomis siekiama suvaldyti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose besitęsiantį degalų kainų augimą. Jos bus svarstomos skubos tvarka, svarstymui į planerinę salę galėtų grįžti dar šią savaitę.
Vyriausybės siūlo laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Taip galutinė kuro kaina gyventojams mažėtų apie 6 centais už litrą (su PVM).
Pritarus parlamente, akcizai porai mėnesių būtų mažinami tiek, kad valstybės biudžeto netekimai būtų kompensuojami dėl išaugusių degalų kainų padidėjusiomis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukomis – šis naujas mechanizmas suderintas su EK.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlo įtvirtinti mechanizmą, kuriuo kasdien būtų nustatomos didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad sumažintų akcizų naudą pajustų galutinis vartotojas. Anot prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, Prezidentūros ir Vyriausybės projektai vienas kitą papildo.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus – dėl to valstybė jau ėmėsi skirtingų priemonių.
