LRT veikloje - daugybė pažeidimų

„Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija reikalauja aukščiausio efektyvumo ir skaidrumo valdant valstybės biudžeto lėšas. Auditas atskleidė sritis, kuriose LRT veikla turi būti pagerinta - nuo socialinių garantijų iki pirkimų praktikos. Tikime, kad audito rezultatai bus panaudoti kaip pozityvus postūmis būtinoms permainoms įgyvendinti ir sustiprinti LRT, atliepiant visuomenės interesą - gauti patikimą ir nepriklausomą informaciją", - pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Auditas parodė, jog LRT nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai. Darbuotojų atranka vykdoma pagal LRT nustatytą tvarką, kurioje nurodyta, kad tam tikrais atvejais atranka gali būti netaikoma.

2021-2024 m. pagal šią išimtį buvo priimta 113, arba 38 proc., nuolatinių LRT darbuotojų. Be to, nustatyta, kad atrankos procesas nėra tinkamai dokumentuojamas.

Auditoriai konstatuoja, jog taikant tvarkoje numatytas išimtis nesudaromos sąlygos pretenduoti daugiau kandidatų, o atrankos vykdymo nedokumentuojant, neužtikrinamas atrankų skaidrumas ir atsekamumas.

Vis dar nepakankamas LRT radijo ir TV programų prieinamumas asmenims, turintiems klausos ar regos negalią. LRT įstatyme numatyta, kad programų su lietuviškais subtitrais trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. viso mėnesio transliavimo laiko.

Tačiau 2021-2024 m. šių programų procentas išaugo vos 1,03 proc. (nuo 12,67 iki 13,70 proc.) ir nesiekė 5 proc. augimo kasmet, iki bus pasiekta 50 proc.

Nuo 2015 m. LRT programose reklama ir komerciniai pranešimai draudžiami, leidžiama skelbti informaciją kultūrine, socialine ir šviečiamąja tematika (mokamą arba nemokamą).

Auditas rodo, jog LRT skelbiamos informacijos už užmokestį kiekis išaugo beveik 44 proc., o pajamos už televizijoje skleidžiamus pranešimus išaugo 55 proc. (nuo 0,98 mln. iki 1,52 mln. eurų).

LRT kasmet nepanaudoja komercinės veiklos pajamų nuo 449,4 tūkst. eurų 2021 m. iki 796,4 tūkst. eurų 2024 m., tuo pačiu laikotarpiu pinigų likutis išaugo nuo 2,5 mln. iki 4,8 mln. eurų.

Nors pakartojamų laidų mažėja, auditorių teigimu, yra per dideli kartojimai LRT Plius programoje, kurie kelia rizikas turinio įvairovei: LRT Plius kartojimai sudarė net 56,4 proc. savaitinio laiko (siekiamybė - ne daugiau kaip 20-30 proc.).

Vienas svarbiausių audito pastebėjimų - dėl pirkimų reglamentavimo ir priežiūros: trūkumų nustatyta 4-iuose (iš 12 vertintų) viešuosiuose pirkimuose ir visuose 12-oje (iš 12 pasirinktų vertinti) programų pirkimų. 2024 m. 89 proc. (516 iš 578) programų, jų sukūrimo pirkimų vykdyta neskelbiamos apklausos būdu - kreipiantis į konkretų tiekėją.

Šių pirkimų bendra finansinė vertė 12,74 mln. eurų arba 53 proc. visų pirkimų sumos. Turi būti mažinama viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis, nes konkurencijos nebuvimas didina įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir mažina galimybes racionaliai panaudoti viešąsias lėšas.

Audito ataskaitoje taip pat pažymima, kad LRT taryba turi daugiau dėmesio skirti LRT veiklos priežiūrai, tikslingiau panaudodama jai suteikiamus įgaliojimus.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikino, esą ketinama transliuoti daugiau nemokamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos, atnaujinti darbuotojų atrankos principus, peržiūrėti autorines sutartis. Taip pat - sustiprinti laidų prieinamumą žmonėms su negalia, tobulinti pirkimų vidaus kontrolę ir procedūras.

„Teigiamai vertiname Valstybės kontrolės auditą, kuris įvardijo tobulintinas sritis, tačiau iš esmės parodė, kad finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, LRT veikia skaidriai ir efektyviai", - tikino M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pasak jos, visuomeninis transliuotojas neprieštarauja siūlymui mažinti kitąmet neproporcingai augantį LRT finansavimą.

Visgi, anot M.Garbačiauskaitės-Budrienės, politikai turėtų įvertinti, jog nacionalinis transliuotojas taip pat yra svarbi šalies gynybos dalis, todėl bet koks biudžeto mažinimas turės neigiamą poveikį LRT misijai.

Pagal esamą įstatymą, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamų.

Siūlymai keisti LRT finansavimo modelį Seime registruoti dar praėjusios kadencijos metu, politikai iniciatyvas ketino svarstyti kartu su Valstybės gynybos fondo projektais - jais nuo šių metų nuspręsta padidinti akcizų mokesčius ir papildomas pajamas skirti gynybai.

„Suprantame, kadangi akcizų mokestis yra didinamas dėl gynybos, tai LRT į tą augimą nenori ir neturi pretenduoti. Kita vertus, mes suprantame, kad LRT irgi yra gynybos dalis, tą svarbu suvokti, kad mums irgi reikia rengtis tai dienai X, kad mūsų operacijos nesustotų, kaip įstatymas reikalauja. Tai irgi kainuoja ir į tai jau yra nemažai investuota", - žurnalistams Seime pirmadienį sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.