1 nuotr.Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba išreiškė susirūpinimą dėl generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės viešų pasisakymų, kurie, tarybos teigimu, rodo LRT vadovės polinkį į vienvaldiškumą.
Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad M. Garbačiauskaitės-Budrienės vieša komunikacija, kurioje kritikuojama tarybos dauguma, kelia abejonių dėl jos požiūrio į įstatymo viršenybę.
Todėl, pasak jo, svarbu suprasti, kaip tokiomis aplinkybėmis ji mato tolesnį darbą LRT ir bendradarbiavimą su taryba.
LRT įstatymas numato, kad taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas bei atstovaujantis visuomenės interesams.
Taryba taip pat vykdo LRT kaip viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijas.
Menkinamas tarybos darbas
LRT taryba atkreipė dėmesį, kad jos narių apsilankymas Seime, kuris buvo kritikuotas M. Garbačiauskaitės-Budrienės, yra įprasta praktika.
Pasak jos, tarybos atstovai paprastai vyksta į tokius susitikimus, kviečiant Seimo vadovybei ar komitetams.
„Svarbiausia, kad, kiek žinoma tarybai, slaptų susitikimų nebuvo – visi susitikimai yra aptariami su taryba, kurių posėdžiuose dalyvauja ir pati LRT generalinė direktorė. Palyginimui, vadovė savo susitikimų su politikais tarybai nepristato. Todėl generalinės direktorės teiginius apie tariamus „slaptus“ tarybos narių susitikimus Seime būtų galima vertinti kaip manipuliaciją ar klaidą“, – pranešime teigė LRT taryba.
Ji taip pat pažymėjo, kad tokius generalinės direktorės viešus priekaištus LRT tarybai galima suprasti kaip bandymą sumenkinti tarybos svarbą ir skatinti ją ignoruoti Seimą.
„Taryba tam neturi pagrindo ir neplanuoja tokio veiksmo – priešingai, darbas Seime pastaruoju metu yra labai svarbus, nes sprendžiami LRT finansavimo klausimai, svarstomas Valstybės kontrolės atliktas LRT auditas bei LRT įstatymo pataisų iniciatyvos“, – pabrėžė taryba.
Praėjusią savaitę M. Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė matanti, kaip yra užvaldomas visuomeninis transliuotojas. Šiame procese, pasak jos, dalyvauja ne tik valdantieji, bet ir didžioji dalis LRT tarybos narių.
ELTA primena, pastaruoju metu Seime dalis parlamentarų kėlė ne vieną klausimą dėl LRT, inicijavo įstatymo pataisas.
Vienos jų – siūlymas supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Siūlymas ketvirtadienį įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.
Be to, ketvirtadienį Seimas pritarė ir „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą.
Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai bus skiriama apie 80 mln. eurų.
Valdančiųjų inicijuojamos įstatymo pataisos sulaukė viešos kritikos. Šalies žurnalistai kreipėsi į parlamentarus, reikšdami susirūpinimą dėl to, jog Seimo narių veiksmai panašėja į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją.
Tuo metu Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos.
Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai. Susirūpinimą dėl šių pataisų jau išreiškė Europos transliuotojų sąjunga (EBU).
