1 nuotr.Sulaukusi Europos Komisijos (EK) vertinimo ataskaitos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba išsakė pastabą visuomeninio transliuotojo administracijai dėl pateiktos esą netikslios informacijos. Savo ruožtu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atmeta keliamas abejones ir nurodo, kad „taryba ieško kaltų dėl kritikos jų adresu“.
Ketvirtadienį LRT taryba pranešė, jog liepos mėnesį posėdyje buvo išreikštas susirūpinimas dėl informacijos, pateiktos ataskaitą apie įstatymo viršenybę rengusiai EK. Išplatintame pranešime visuomeninio transliuotojo tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas tvirtina, kad minėtoje ataskaitoje yra nepagrįstų teiginių.
„Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad 2025 m. buvo atliekamas ne LRT veiklos atitikties politinio neutralumui principui vidaus auditas, bet LRT žurnalistų politinio neutralumo auditas. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad su šio audito atlikimu siejamas buvusio tarybos pirmininko Eugenijaus Valatkos atsistatydinimas ir LRT vidaus audito tarnybos vadovės pasitraukimas iš pareigų 2025 m. pirmoje pusėje. Europos Komisija įvertinime siejo visa tai su grėsme LRT nešališkumui“, – nurodo M. Jurkynas.
Jo teigimu, vasarą LRT generalinė direktorė tarybą buvo patikinusi, kad visuomeninis transliuotojas neteikė jokios informacijos EK. Tačiau, M. Jurkyno teigimu, rugsėjo mėnesį M. Garbačiauskaitė-Budrienė pripažino, kad informacija buvo teikta.
„Kadangi taryba nebuvo informuota apie vykusį Europos Komisijos atstovų vizitą LRT ir jame nedalyvavo, todėl buvo išsakyta pastaba LRT vadovei, kad ateityje taryba norėtų būti informuota apie informacijos Europos Komisijai teikimą“, – nurodoma išplatintame pranešime.
„O informacija apie LRT turi būti teikiama patikrinta ir patikima, o ne „vadovaujantis viešaisiais šaltiniais“, kadangi netiksli informacija gali sukelti reputacinę žalą LRT. Tai aktualu ir dabar, ypač interpretuojant vykdytą auditą, nes jis buvo skirtas politinio neutralumo veiklos principų vertinimui, o ne „žurnalistų politinio neutralumo auditas“. Tokie informaciją iškreipiantys pareiškimai nekuria pasitikėjimo tarp administracijos ir tarybos“, – teigiama LRT tarybos pranešime.
LRT generalinė direktorė: tarybos mestus kaltinimus griežtai atmetu
Savo ruožtu pastabų sulaukusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina, kad LRT tarybos kaltinimai yra neatitinkantys tikrovės. Ji nurodo, kad teikė EK informaciją, vadovaudamasi viešais šaltiniais – tą esą liudija ir esantys LRT darbuotojų susirašinėjimai.
„Tarybos inicijuotas politinio neutralumo auditas susilaukė plačios kritikos viešumoje, ekspertai ne kartą akcentavo, kad tokio tipo priemonės veda prie savicenzūros. Tačiau užuot sprendę šio audito deeskalavimo klausimą, paaiškinę savo motyvus žurnalistų bendruomenei, taryba ieško kaltų dėl kritikos jų adresu. Antradienio posėdžio metu siūliau nuimti nuo šio audito konfidencialumo žymą ir pristatyti rezultatus visuomenei. Deja, taryba šio sprendimo nepriėmė, šį klausimą formaliai kelsiu kitame posėdyje“, – komentare Eltai teigė LRT vadovė.
„Tarybos mestus kaltinimus griežtai atmetu. LRT teikė informaciją Europos Komisijai iš viešų šaltinių, esamas susirašinėjimas tą gali paliudyti. Įstatymas numato teisę generaliniam direktoriui atstovauti LRT“, – pažymėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Primename, kad šių metų vasarį paaiškėjo, jog LRT taryba pradėjo auditą, kuriuo siekta patikrinti, kaip visuomeninis transliuotojas laikosi politinio neutralumo principų.
Dalis tokiu sprendimu susirūpinusių LRT žurnalistų kreipėsi į visuomeninio transliuotojo tarybą, prašydami surengti susitikimą, kurio metu būtų aptartas pradėtas tyrimas, jo motyvai bei įgyvendinimas. Dėl pastarojo audito kritišką poziciją išsakė ir kitos žurnalistų asociacijos, taip pat ir LRT generalinė direktorė.
Liepą audito išvados bei rekomendacijos buvo pristatytos LRT tarybai. Tuomet skelbta, jog Vidaus audito tarnyba nustatė tobulintinų sričių, tačiau kokios jos – neatskleista.
