Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia reiškia susirūpinimą dėl jos paminėjimo VSD metiniame pranešime

„Taryba kartu su Lietuvos tikinčiaisiais – stačiatikiais išreiškia didelį susirūpinimą dėl mūsų tradicinės religinės bendruomenės paminėjimo Valstybės saugumo departamento metinėje  ataskaitoje bei atskirų pareigūnų pareiškimų, kuriuose pripažįstama galimybė taikyti mūsų Bažnyčiai ribojamąsias priemones.

Tokie pasisakymai formuoja negatyvų požiūrį į antrą pagal dydį Lietuvos religinę bendruomenę, kuri daugybę metų veikia griežtai laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų“, – teigiama dokumente.

„Kanoninė priklausomybė Maskvos Patriarchatui, išreiškiama Patriarcho vardo minėjimu pamaldų metu pagal Bažnyčios nuostatus, nekliudė metropolitui Chrizostomui, o taip pat ir mums nėra kliūtis būti įstatymų besilaikančiais piliečiais ir Lietuvos patriotais“, – akcentuojama kreipimesi. 

Taryba taip pat akcentuoja, jog Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia griežtai smerkia karą Ukrainoje. 

„Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia nuo pirmų karo Ukrainoje dienų pareiškė griežtai smerkianti šitą karą. Šiai pozicijai buvo pritarta visais bažnytinio gyvenimo lygmenimis – hierarchų, dvasininkijos, pasauliečių bei Visuotiniame susirinkime.

Kiekvienoje mūsų šventovėje per kiekvienas pamaldas kasdieną meldžiamasi, kad karas greičiau baigtųsi. Drauge su mumis meldžiasi ir daugybė į mūsų parapijas įsijungusių pabėgėlių iš Ukrainos“, – pažymima kreipimesi. 

„Per visas pamaldas skaitomos maldos už Lietuvą, jos žmones, valdžią ir kariuomenę, nes Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra neatsiejama Lietuvos visuomenės dalis. Absoliuti dauguma jos dvasininkų ir parapijiečių – Lietuvos piliečiai.

Lietuvos stačiatikiai vadovaujant metropolitui Chrizostomui kartu su visa tauta atkakliai kovojo, kad Lietuva atgautų laisvę bei nepriklausomybę, kurias šiandien mes visi turime. Mes ir toliau laikomės šviesios atminties metropolito priesakų, visada ištikimai remdami Lietuvos Valstybės suverenitetą“, – akcentuojama dokumente. 

Tuo metu kanoninė priklausomybė esą niekaip nesusijusi su politika ir tėra ilgus amžius praktikuojamos Bažnyčios tradicijos savastis.

„Kanoninė priklausomybė neturi nieko bendra su politika ir yra šimtmečius gyvuojančios bažnytinės tradicijos bei religinio tikinčiųjų identiteto dalis, o taipogi jų konstitucinė teisė į sąžinės ir tikėjimo laisvę. Tuo pat metu Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Taryba dar kartą patvirtina siekianti bažnytinio savarankiškumo, kurį įmanoma gauti tiktai griežtai laikantis kanonų reikalavimų“, – akcentuoja Taryba. 

„Suprasdami klausimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, svarbą, išreiškiame viltį, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios ir Lietuvos valstybės santykiai bus kuriami remiantis abipusio pasitikėjimo ir siekimo pašalinti galimas visuomenės susiskaldymo rizikas pagrindais, vadovaujantis konstituciniais teisinės valstybės principais.

Mes kviečiame atviram bei konstruktyviam dialogui ir esame pasirengę aptarti bet kokius klausimus, sudarančius palankias sąlygas išsaugoti taiką ir abipusę pagarbą“, – pažymima kreipimesi. 

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Taryba yra vykdomasis valdymo organas, veikiantis prie hierarcho ordinaro ir jam pirmininkaujant.

ELTA primena, kad kovo pradžioje pristatytame praėjusių metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigta, jog Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, nepaisant deklaruoto savarankiškumo siekio. Naudodamasi šiomis vyskupijomis, žvalgybos institucijų vertinimu, Rusija skleidžia savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje.