Beveik prieš metus verslininko Igorio Udovickio netiesiogiai kontroliuojamai Šveicarijos įmonei „Hasenberg“ inicijavus ginčą prieš Lietuvą, Ministrų kabinetas iš valstybės rezervo skyrė dar 200 tūkst. eurų tarptautinio arbitražo išlaidoms.
Trečiadienio posėdyje priimtu Finansų ministerijos nutarimu, rugpjūčio 8 d. gauta Nuolatinio arbitražo teismo Hagoje, Nyderlanduose išrašyta sąskaita, kuria kiekviena arbitražo šalis iki rugsėjo 29 d. turi sumokėti 200 tūkst. eurų avansinį arbitražo išlaikymo mokestį.
Lėšos skiriamos iš rezervo, nes, rengiant 2025–2027 metų valstybės biudžetą, nebuvo žinomas jų poreikis ir pinigai nesuplanuoti.
Kaip Eltai nurodė Lietuvai byloje atstovaujanti Susisiekimo ministerija, pranešimas dėl arbitražo gautas pernai spalio 2 d., Nuolatinis arbitražo teismas (PCA), įsikūręs Hagoje, veikia kaip bylos administratorius.
Arbitražo teismą sudaro pirmininkė Lucinda A. Low, David R. Haigh KC ir Jean E. Kalicki – pasak Susisiekimo ministerijos, šis arbitražas yra ad hoc – tai reiškia, kad teismas sudaromas tik konkrečiai bylai.
Nuo bylos pradžios teisinėms paslaugoms, pasitelktoms užsienio ir Lietuvos advokatų kontoroms iki šiol skirta apie 319 tūkst. eurų.
Ministerija Eltai nenurodė, ar arbitražo byloje jau yra suformuotas teismas ir ar „Hasenberg“ pateikė ieškinį Lietuvai.
„Šios informacijos negalime komentuoti, nes byla ir jos medžiaga yra konfidenciali pagal arbitražo teismo nustatytas taisykles“, – teigė ji.
I. Udovickis yra Latvijoje registruotos bendrovės „Fortis Asset Management“ naudos gavėjas, kuriai priklauso 100 proc. „Hasenberg“ akcijų.
Šveicarijoje registruota „Hasenberg“ valdo 65 proc. „Birių krovinių terminalo“ (BKT) akcijų – dar 5 proc. jų priklauso I. Udovickiui, o 30 proc. – Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“.
Šiuo metu Lietuva prieš „Belaruskalij“ taip pat dalyvauja investicinio arbitražo ginče, ieškinys šaliai pateiktas pernai gruodį.
Bendrovė siekia prisiteisti daugiau nei 12 mlrd. eurų žalą po to, kai valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė 2022-ųjų vasarį sustabdė trąšų tranzitą per Lietuvą, nors jis turėjo vykti iki 2023-ųjų pabaigos.
Sprendimas priimtas remiantis 2022 m. sausio Vyriausybės nutarimu, kad „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Kaip remdamasis šaltiniais skelbė portalas lrt.lt, „Hasenberg“ arbitraže bandys įrodyti, kad sustabdydama kalio trąšų tranzitą iš Baltarusijos valstybė sukėlė žalą „Hasenberg“ ir kitai I. Udovickio bendrovei „Gargždų geležinkelis“, bendrovė gali siekti prisiteisti apie 15 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Skelbta, kad I. Udovickio bendrovė taip pat mėgins įrodyti, jog Europos Sąjungos (ES) nuo 2022-ųjų kovo taikomos sankcijos šiuo atveju negalioja, nes tarp Šveicarijos ir Lietuvos galioja dvišalė sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos.