1 nuotr.Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojai sujudo. Protestuoja prieš Seimo daugumos ketinimą įstatymiškai palengvinti LRT vadovo/-ės atleidimą iš pareigų. LRT čia įžvelgia pasikėsinimą į žodžio laisvę.
Taip galima nusikalbėti, jog poliklinikos vadovo atleidimas yra pasikėsinimas į šalies sveikatos apsaugą. O darželio direktorės atleidimas - pasikėsinimas į Lietuvos ateitį, laimingą kūdikystę bei šalies demografiją.
Dėl ko iš tikrųjų LRT žmonės sujudo? Dėl žodžio laisvės ar Monikos? Dėl Monikos - būtų natūraliau. Nes jokia ganėtinai saugi parapija nemėgsta permainų. Pripranta prie klebono ir naujo nenori. Bet kuo dėta žodžio laisvė?
Todėl laikinai palikime žodžio laisvę ramybėje. Nes žodžio laisvė yra toks dydis, kuris su konkrečia Monika sunkiai sutapatinimas. Kaip ir mitinguojanti „kultūra" su Oželyte.
Pradžiai - klausimas visiems žurnalistams. Turintiems gyvenimiškos patirties ir sveikos nuovokos.
1. Ar galėtumėte nuoširdžiai, savo artimųjų sveikata prisiekti, jog Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra visiškai politiškai neutrali?
2. Ar galėtumėte atspėti, kuriam politiniam sparnui - kairiam ar dešiniam - Monika yra palankesnė?
Jei į tuos klausimus nuoširdžiai atsakėte, tai kurių galų taip dramatiškai išsigąsti dėl žodžio laisvės? Tai ne ta persona, kuri galėtų pretenduoti į Lietuvos žodžio laisvės simbolį.
LRT bendradarbis Virginijus Savukynas savo teisę į žodžio laisvę išsikovojo ne Monikos kabinete, bet teisme. Be to, prisiminkime Jolantą Mažylę. Monikos pultą už tai, jog kalbėjo „netinkamoje" televizijoje.
Beje, šiuos asmenis gynė Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS). Ir galimai dėl tos priežasties nuo LŽS nubyrėjo keletas žurnalistų, įkūrusių Žurnalistų profesionalų asociaciją.
O dabar ši asociacija baugina, jog vėliau, matyt, kai susidoros su Monika, valdžia uždraus visus nepriklausomus kūrėjus ir pilietines iniciatyvas, pavadindami užsienio agentais, o galiausiai nutildys visą visuomenę.
Net gėda, kad baugintoja taip atsilikusi. Užsienio agentais jau išvadinta pusė Lietuvos. Tik ne Monikos burbulas. Kūrėjai jau seniai pravardžiuojami kremlinais. Tik ne Monikos burbulas. Visuomenė užtildyta. Tik ne Monikos burbulas.
LRT jau seniai vengia eteryje žmonių, pasisakančių už prigimtinę šeimą. Nesvarbu, jog tuos žmones palaiko apie 85 proc. visuomenės.
Tai ką LRT atspindi? Kas, priešingai nei visuomenė, tyčiojosi iš šeimos gynėjų ir jų gretose pamato tik Giboną? Ar ne Monikos burbulas? Nors visuomenė, tie patys maršistais pravardžiuojami žmonės, skiria nacionaliniam transliuotojui po 40 Eur per mokesčius.
Lietuva dabar susiduria su kiek kitokia drama. Žodžio laisvę naikina ne valdžia, bet patys žurnalistai. Pjudydami savo kolegas. Kartais - iš pavydo, bet dažniausiai - iš primityvumo, iš noro įtikti Miliūtei, Tapinui ar paprasčiausios savisaugos.
Nepriklausomi kūrėjai jau seniai smaugiami. Teismai jiems skiria tokias baudas, tarsi būtų keliolika žmonių nužudę. Nebūtina visada sutikti su jų idėjomis, bet požiūris į šias idėjas yra tikrasis tolerancijos, demokratinės brandos rodiklis.
Demokratija leidžia pasisakyti visiems, jei tai negresia valstybės saugumui. Tai ir yra žodžio laisvė!
Bet Monikos gelbėtojai, sapaliojantys apie žodžio laisvę, dar ir kaip kitaminčius puola. Būtent tai yra orbanizmas, Musolinio fašizmas ir putinizmas dar naujagimio stadijoje. „Dučės" šalininkai siaubė „neteisingas" redakcijas fiziškai, o mūsų vietiniai - finansiškai ir liežuviais. Tačiau jokie „kovotojai" dėl to nemitinguoja.
Monikos gynėjai pateikia duomenis, jog šių metų rugsėjį LRT daugiausiai kalbino Remigijų Žemaitaitį, o Lauryną Kasčiūną - daug mažiau. Esą tai įrodo, kad LRT neutrali. Na, ir ką norima taip apgauti? Svarbu ne eteris, bet kokiame kontekste jis suteiktas. Jei kokia nors laida kalbina neblaivius vairuotojus, tai dar nereiškia, kad jiems suteiktas teigiamas eteris. Vairuotojai tokios žodžio laisvės mielai išvengtų.
LRT taryba kritikuoja M.Garbačiauskaitės-Budrienės pasisakymus: mato vienvaldystės požymių
Lietuvos radijo ir televizijos taryba išreiškė susirūpinimą dėl generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės viešų pasisakymų, kurie, tarybos teigimu, rodo LRT vadovės polinkį į vienvaldiškumą.
Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad M.Garbačiauskaitės-Budrienės vieša komunikacija, kurioje kritikuojama tarybos dauguma, kelia abejonių dėl jos požiūrio į įstatymo viršenybę.
Todėl, pasak jo, svarbu suprasti, kaip tokiomis aplinkybėmis ji mato tolesnį darbą LRT ir bendradarbiavimą su taryba.
LRT įstatymas numato, kad taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas bei atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba taip pat vykdo LRT kaip viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijas.
LRT taryba atkreipė dėmesį, kad jos narių apsilankymas Seime, kuris buvo kritikuotas M.Garbačiauskaitės-Budrienės, yra įprasta praktika. Pasak jos, tarybos atstovai paprastai vyksta į tokius susitikimus, kviečiant Seimo vadovybei ar komitetams.
„Svarbiausia, kad, kiek žinoma tarybai, slaptų susitikimų nebuvo - visi susitikimai yra aptariami su taryba, kurių posėdžiuose dalyvauja ir pati LRT generalinė direktorė. Palyginimui, vadovė savo susitikimų su politikais tarybai nepristato. Todėl generalinės direktorės teiginius apie tariamus „slaptus" tarybos narių susitikimus Seime būtų galima vertinti kaip manipuliaciją ar klaidą", - pranešime teigė LRT taryba.
Ji taip pat pažymėjo, kad tokius generalinės direktorės viešus priekaištus LRT tarybai galima suprasti kaip bandymą sumenkinti tarybos svarbą ir skatinti ją ignoruoti Seimą.
„Taryba tam neturi pagrindo ir neplanuoja tokio veiksmo - priešingai, darbas Seime pastaruoju metu yra labai svarbus, nes sprendžiami LRT finansavimo klausimai, svarstomas Valstybės kontrolės atliktas LRT auditas bei LRT įstatymo pataisų iniciatyvos", - pabrėžė taryba.
Praėjusią savaitę M.Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė matanti, kaip yra užvaldomas visuomeninis transliuotojas. Šiame procese, pasak jos, dalyvauja ne tik valdantieji, bet ir didžioji dalis LRT tarybos narių.
