1 nuotr.Žmonės labiausiai korumpuotais įvardija gydymo įstaigas, Seimą, teismus, savivaldybes, partijas bei politikus.
Daugėja manančiųjų, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras, daroma įtaka visais įmanomais būdais - tiek teisėtais, tiek neteisėtais.
Nesąžiningi ryšiai ir piktnaudžiavimas
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025" duomenys rodo, kad erdvė neskaidriems susitarimams Lietuvoje išlieka plati. Tokios nuomonės laikosi dauguma iš apklaustų 2001 gyventojo ir 500 valstybės tarnautojų.
Labiausiai paplitusios korupcijos formos vertinamos kaip nesąžiningas naudojimasis asmeniniais (69 proc. gyventojų, 60 proc. tarnautojų) ir politiniais (67 proc. gyventojų, 67 proc. tarnautojų) ryšiais.
Palyginus su 2023-2024 m., padaugėjo gyventojų, kurie labai paplitusia forma laiko piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Asmeniniai ryšiai gyventojų suvokiami kaip svarbūs tiek norint gauti kokybiškesnes ar greitesnes viešąsias paslaugas, tiek darbinantis ar kylant pareigose viešajame ar privačiame sektoriuje.
Labiausiai korumpuotomis institucijomis apklaustieji nurodė sveikatos apsaugos įstaigas, Seimą, teismus, savivaldybes ir jų atstovus bei partijas ir politikus.
Palyginus su ankstesniais metais mažiau gyventojų teismus įvardijo tarp labiausiai korumpuotų įstaigų.
Tarp valstybės valdymo sričių kaip labiausiai korumpuotos vertinama teisingumo, sveikatos apsaugos sistemos, viešųjų pinigų tvarkymas ir biudžeto naudojimas, energetikos sektorius bei aplinkos, teritorijų planavimo ir statybų politika.
Sprendimai - už uždarų durų
STT rūpestį kelia tai, kad 52 proc. gyventojų ir 39 proc. tarnautojų mano, jog sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras ar labai uždaras. Abejose grupėse taip manančiųjų padaugėjo, palyginti su 2023-2024 m.
Valstybės tarnautojai dažniau nurodė susiduriantys su atvejais, kai sprendimai priimami konkrečių interesų grupių naudai, o priėmimui daroma įtaka visais įmanomais būdais - tiek teisėtais, tiek neteisėtais. Daugiausia jos siekiama statybų, energetikos, sveikatos apsaugos, farmacijos ir aplinkosaugos srityse.
Dažniausiai įtaką darančiaisiais įvardijami registruoti lobistai, asociacijos ir įmonės, o dažniausiai minimi įtakos darymo būdai - neoficialūs susitikimai, naudojimasis pažintimis bei politinių partijų ar rinkimų kampanijų rėmimas.
„Kol sprendimų priėmimas yra uždaras, atsižvelgiantis ne į visuomenės, bet į konkrečių interesų grupių poreikius, tol išlieka erdvė neskaidriems susitarimams", - pažymėjo STT direktorius Linas Pernavas.
Davusiųjų kyšius daugėjo
Kaip pranešė STT, korupcijos patirtis yra mažesnė nei paplitimo vertinimas: 11 proc. gyventojų teigia davę kyšį per pastaruosius 12 mėn., kai 2023-2024 m. - 9 proc. Pagrindinė forma - pinigai. Kyšių davimas intensyvėja nuo 30 metų, o „pikas" pasiekiamas 50-59 metų grupėje. Tyrimo duomenimis, pagal kyšininkavimą išsiskyrė Telšių ir Tauragės apskritys.
Dažniausiai kyšiai susiję su sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų gavimu (operacijos, neįgalumo nustatymas, slauga ligoninėje) ir sprendimų priėmimu savivaldybėse dėl statybų, žemės paskirties keitimo.
Beje, 21 proc. gyventojų teigia, kad per pastaruosius 3 metus tvarkant reikalus neoficialiai atsilygino darbuotojams, bet tai laikė ne kyšiu, o „padėka". Dažniau tai - Vilniaus gyventojai bei gaunantieji mažesnes pajamas.
Komentuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Antikorupcijos komisijos narys Ignas VĖGĖLĖ:
Manau, kad tokia žmonių reakcija dėl sprendimų priėmimų yra labai aiškus signalas politikams. Politinių sprendimų priėmimas, mano įsitikimu, nebuvo itin skaidrus, o dabar tapo dar mažiau viešas.
Tai atsispindi pastarojo meto ryškesniuose atvejuose. Pavyzdžiui, krašto apsaugos biudžeto pakėlimas nuo 5 iki 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Ar kas galėtų aiškiai įvardinti, kodėl taip padaryta? Bent jau Seimo nariams tai nebuvo paaiškinta.
Valstybės kontrolės pernai atliktas gynybos biudžeto valdymo mini auditas iki šiol yra įslaptintas, nors nieko slapto ten nemačiau - nurodytos klaidos.
Taip Lietuvoje vyksta su didžiąją dalimi naujų sprendimų ypatingai didelių lėšų reikalaujančiose srityse, kurias apklausoje paminėjo žmonės.
Norėtųsi, kad specialiosios tarnybos ieškotų būtent tų kritinių taškų ir kritiškai brangių galimos korupcijos apraiškų. Viliuosi, kad politikų kišimasis į tarnybų veiklą bus kuo minimalesnis.
