Teismo sprendimas rodo, kad tuometiniai Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius galėjo peržengti siaurą ribą tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu. Įtakingi vyrai siekė, kad Seimas nepriimtų naujų mokesčių bankams.
Nuosprendį apskųs
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį 60 metų V.Sutkui už kyšininkavimą, prekybą poveikiu ir dokumentų klastojimą skyrė 3 metų ir 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę, o 53 metų M.Zalatoriui už prekybą poveikiu, dokumentų klastojimą ir turto iššvaistymą - 40,7 tūkst. eurų baudą.
Vienos bendrovės direktoriui I.M. už papirkimą, dokumentų klastojimą skirta 40,4 tūkst. eurų, V.Sutkaus vadovaujamai bendrovei „Bonum Partners" už prekybą poveikiu, kyšininkavimą -100 tūkst. eurų baudos.
Bylos duomenimis, V.S. savo ir bendrovės „Bonum Partners" naudai priėmė 15,125 tūkst. ir 21,175 tūkst. eurų kyšius, kurie buvo pervesti į įmonės sąskaitą. Teismo sprendimu, šios lėšos 36,3 tūkst. eurų turi būti konfiskuotos.
Prokuroras V.Sutkų prašė pasiųsti už grotų 3,5 metų, M.Zalatoriui skirti 55 tūkst. eurų, I.M. - 50 tūkst. eurų, o bendrovei - 100 tūkst. eurų baudas.
Išklausę nuosprendį V.Sutkus ir M.Zalatorius teisme žurnalistams sakė, kad jį apskųs. Anot buvusio verslininkų lyderio, skundai pasieks ir tarptautines instancijas.
Turėjo plačius ryšius
„Vakaro žinios" rašė, kad Generalinė prokuratūra daug triukšmo sukėlusią didelės apimties korupcijos bylą teismui perdavė 2023 m. balandį. Kaip informavo prokurorai, kad tyrimo duomenys leido pagrįstai manyti, kad V.Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, gavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant teisės aktus, kurie buvo aktualūs verslo subjektams.
Bylos duomenimis, 2019 m. rudenį V.Sutkus veikė M.Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti nauji mokesčiai bankams. Konstatuota, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo metu susitarta dėl kyšio ir suderintas jo priėmimo būdas.
2019 m. pabaigoje, kaip įtarta, abu vyrai ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.
Taip pat tyrimo metu išsiaiškinta, kad V.Sutkus tiesiogiai pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė kyšį už tai, kad rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.
Bylą sudaro 81 tomas dokumentų.
Pasijuto „eksperimentiniu triušiu"
Vienu įtakingiausių veikėjų šalyje vadintas V.Sutkus po pateiktų kaltinimų „Vakaro žinioms" tvirtino, kad tapo „eksperimentiniu triušiu": „Tokio pobūdžio bylų Lietuvoje dar nebuvo. Šioje istorijoje buvo komerciniai santykiai tarp privačių struktūrų, nebuvo jokių politikų ar valstybės tarnautojų, jokių grynųjų pinigų. Prekybos poveikiu įstatymo ribos yra labai plačios."
Jo nuomone, turinio šioje byloje mažai, o jos motyvai - politiniai.
Kaip informavo „Elta", V.Sutkus trečiadienį sakė, kad yra itin nustebęs, jog byloje buvo palygintas su valstybės pareigūnu. Anot vyro, jis teikė konsultacijas M.Zalatoriui dėl to, kaip veikti su politikais: „Aš nebuvau susitikęs nei su vienu politiku - jie buvo visi apklausti, jie davė parodymus."
V.Sutkus toliau tvirtino, kad byla pradėta dėl jo kritikos tuometiniam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui: „Po to aš buvau sekamas virš metų laiko, kol buvo surasta, liaudiškai tariant, prie ko prisikabinti."
Pastebėjo apsimestinį lobizmą
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. vasarį, o birželį šalies įtakingų verslininkų sluoksnį suvirpino žinia apie V.Sutkaus, M.Zalatoriaus bei kitų asmenų sulaikymą. Skandalas tų pačių metų vasarą abiem kaltinamiesiems kainavo pareigas. Iš viso byloje buvo 7 įtariamieji, bet vėliau daliai jų tyrimas nutrauktas.
Tuometinis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus tvirtino, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura: „Apsimestinio lobizmo apraiškos, kurias atskleidė šis tyrimas - tai netoleruojamas noras pasipelnyti, gauti asmeninės naudos, prisidengiant turimais įgaliojimais ir įtaka."