Didžiausias pavojus Lietuvos saugumui, pačiai jos egzistencijai - mūsų demografinės problemos. Gimstamumas Lietuvoje pasiekė neregėtas žemumas ir šiuo metu yra vienas žemiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Tik 1,18 vaiko vaisingai moteriai, kai dar prieš dešimtį metų šis rodiklis buvo apie 1,7, reikiamas mažiausias rodiklis yra 2,1. Tuomet, kai kasdien Lietuvoje miršta penkiasdešimčia Lietuvos piliečių daugiau nei gimsta, vis labiau neaktuali darosi ir dabar visaip deklaruojama Rusijos grėsmė.
Matematika yra negailestinga ir rodo, kad, neapgręžus šių procesų, už dešimties metų Rusijai nebebus ko pulti, o iš mūsų pusės - kam gintis. Nebent tai norės daryti čia atvykę svetimšaliai, kas yra labai abejotina.
Negi karo lygiai taip pat bijomasi ir Ispanijoje, kurioje nemaža dalis visuomenės reikalauja ne didinti, bet mažinti ir taip menkas 2 proc. BVP nesiekiančias išlaidas gynybai, o valdantieji politikai taip pat tokias nuostatas palaiko?
Išskirtiniai šiame fone mes esame nebent tuo, kad kai kuriuose valstybėse pavyko pristabdyti gimstamumo lėtėjimą, kai kuriose - netgi jį paauginti. Lietuva ypač per pastaruosius kelis metus šiuo požiūriu prisivijo ir pralenkė tas šalis, kurioms sekėsi blogiausiai. Kodėl?
Gal todėl, kad niekuomet Lietuvoje demografijos gerinimo politika iš esmės taip ir nebuvo užsiimta? Juk politika negalima pavadinti kelių eurų kartais padalinimą tai šen, tai ten.
Demografijos gerinimas didinant imigraciją - irgi ne išeitis, o akligatvis. Tai pradeda suprasti net kai kurių palankiausiai į tai žiūrėjusių šalių politikai. Šalies gerovės situacijos tai nesprendžia, bet tik sukelia naujų, dar didesnių problemų.
Kokios tuomet lieka kitos išeitys? Tik viena - šeimos instituto stiprinimas. Elementari logika - vaikai gimsta šeimose. Tuomet, jei tos šeimos kuriasi, nori ir gali turėti vaikų. Valstybės, t. y. mūsų visų pareiga savo politika yra tam padėti.
Tuo pačiu padėsime ir tam, kad tose šeimose išaugtų fiziškai bei dvasiškai sveiki vaikai, dorovingi ir pareigingi, gebėsiantys kurti mūsų visų gerovę, pasirūpinti tėvų ateitimi (pensijomis), bei apsiginti nuo tos pačios Rusijos, jei reikės.
Šiuo tikslu susikūrė neabejingų piliečių bei politikų organizacija - forumas „Šeima 2050". Esame visuomeninė iniciatyva, todėl, prieš teikdami pataisas Seimui, norime jas dar apsvarstyti su visuomene. Nebūtinai vien su profesionaliais teisininkais, kurie galėtų prisidėti tikslindami mūsų formuluotes, bet ir pačiais įvairiausiais žmonėmis. Ne tik apie Švietimo įstatymą, bet ir apskritai apie švietimo sritį Lietuvoje tiek, kiek tai susiję su ugdymu šeimai.
Siūlome naująją Švietimo įstatymo redakciją, kuri geriau įtvirtintų tokias nuostatas:
- Pagarbos gyvybei puoselėjimą;
- Tautos tradicijos ir kultūros puoselėjimą;
- Krikščioniškų vertybių, sukūrusių Vakarų visuomenes, saugojimą;
- Mokinių pareigas, kaip vieno iš prioritetų ugdymą;
- Vyro ir moters papildomumą, kaip pasiruošimo šeimai pagrindą;
- Visus mokyklinės programos turi būti dėstomos tik pagal patvirtintas švietimo sričių programas;
- Vaikai į papildomo ugdymo programas gali būti įtraukiami tik raštu gavus tėvų sutikimą;
- Mokyklose turi būti užtikrinamas tikybos mokymas, jeigu to pageidauja tėvai;
- Mokyklose gali būti vykdomos tik Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ar savivaldybės institucijų patvirtintos mokinių sveikatinimo programos, kurios neprieštarauja LR Švietimo įstatymo tikslams (1, 4) ir yra grindžiamos rizikos vengimu (pedagogine prevencija);
- Valstybė turi skatinti ir remti tik tų juridinių ir fizinių asmenų, taip pat valstybėje narėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių, iniciatyvas, kurios padeda saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą Lietuvoje, kurių siūlomos mokykloms sveikatinimo ir lytiškumo ugdymo programos neprieštarauja Švietimo įstatymo 22 str. 3 punktui, bei LR Konstitucijoje įtvirtintai prigimtinei lytiškumo sampratai.
Laukia dar atkakli kova, kad minėtosios dabartinės socialdemokratų siūlomos įstatyminės nuostatos nebūtų įtvirtintos. Taip pat laukia ir kova, kad būtų įtvirtintos mūsų siūlomos nuostatos. Pradžiai prie šių nuostatų svarstymo ir kviečiame jus prisidėti.
Susitiksime gruodžio 12 d. ir vėl Kaune - Valančiaus g. 8, Kauno sakralinės muzikos mokykloje 16 val. (bus įleidžiama nuo 15.30 val.).
Norint dalyvauti reikalinga išankstinė registracija užpildžius šią formą: