Ir toliau posto užėmimą lems ne sugebėjimai, o ar tu esi moteris

Pernelyg pataikaujame ES

Toks parlamentaro Vytauto Sinicos projektas Seime sukėlė didžiules diskusijas.

„Pasiūlymo esmė paprasta. Šiandien Lietuvoje galioja nuostata, kuri įpareigoja visoms didelėms įmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jos yra listinguojamos biržoje, savo valdymo organuose - valdyboje, stebėtojų taryboje arba direktorių lygmeniu, taikyti lyčių kvotą, o Europos Sąjungos direktyva numato būtinybę tą daryti tik biržoje listinguojamoms įmonėms.

Taigi Lietuva nuo praėjusios kadencijos šią kvotų praktiką taiko gerokai plačiau, negu įpareigoja Europos Sąjungos teisė.

Tai, aišku, būtų gerai, jeigu laikytume kvotas iš principo teisingu mechanizmu, bet čia klausimas yra, ar laikome, jog teisinga yra, kad darbuotojai įmonėse konkuruotų gebėjimais ir tik gebėjimais, ar kad tokie faktoriai kaip lytis arba potencialiai ateityje rasė, ar dar kas nors taip pat būtų įtraukiami kaip svarbus faktorius vertinant, ar suteikti žmogui poziciją?

Pataisos teikiamos vadovaujantis nuostata, kad atrenkant darbuotojus, šiuo atveju į vadovaujamas pareigas, lytis neturėtų būti svarbus veiksnys, turėtų būti svarbūs tik gebėjimai ir įgūdžiai.

Principo lygmeniu klausiant, būtų klausimas toks: ar mes pasisakome už galimybių lygybę, ar už rezultatų lygybę?

Jeigu pasisakome už galimybių lygybę, tai visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos, bet nebūtinai iš to išplauks, kad abiejų lyčių po vienodą skaičių atsiduria valdymo organuose, jeigu pasisakome už rezultatų lygybę, tada siekiame, kaip dabartinis reguliavimas numato, kad būtų kuo vienodesnis lyčių atstovų skaičius valdymo organuose, net jeigu tai reikš, kad, tarkime, kurios nors, kaip formuluojama įstatyme, mažiau atstovaujamos lyties ir su prastesniais CV rezultatais užims tas pareigas.

Sieti su šiuo pataisymu yra susiaurinti tai, kaip plačiai šiandien Lietuvoje yra taikoma lyčių kvotų praktika, nes iš biržoje listinguojamų įmonių, jeigu ne klaidingai pasižiūrėjau duomenis, šiandien Lietuvoje yra 22, o tokių įmonių, didelių įmonių, tai yra turinčių pakankamą kiekį, rodos, 50 mln., ne - 25 mln. eurų turto arba 50 mln. apyvartos, arba 250 darbuotojų, pagal naujausią ataskaitą šiuo klausimu yra apie 250.

Taigi šiandien lyčių kvotų taisyklė taikoma maždaug 250 įmonių, o jeigu taikytume taip, kaip reikalauja Europos Sąjunga, tik biržoje listinguojamoms įmonėms, tai būtų, rodos, 22 įmonės, gerokai mažiau. Taigi siekis yra susiaurinti šią praktiką", - dėstė V.Sinica.

Kvotos - ne išeitis

Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažinio, kad kvotos tikrai nėra idealus sprendimas.

„Bet tai yra mažiausia blogybė, sprendžiant tokias problemas, kaip nepakankamas vienos lyties atstovavimas. Jūs kalbate apie tai, kad yra profesijų, sričių, kur kompetentingų moterų labai trūksta.

Bet aš matyčiau tą reikalavimą dėl 33 proc. kaip ir tam tikrą saugiklį vyrams, nes, suprantama, yra ir kitokių sričių. Bet mane suintrigavo jūsų teiginys, jog tai yra didelė problema verslui, nes, kiek man teko domėtis šiuo reguliavimu, Lietuva tikrai nėra vienintelė šalis, pažangi šalis, kuri gana plačiai taikė šią direktyvą.

Tokių valstybių Europos Sąjungoje yra daug ir neteko girdėti jokių nusiskundimų dėl to, kad Lietuvoje trūksta kompetentingų moterų.

Atvirkščiai, atrankos procesas į valdybas tapo labiau objektyvus, mažiau yra klausimų, susijusių su šeimine padėtimi, tokių dalykų, kurių iš esmės jau XXI amžiuje derėtų vengti.

Tai kiek tų nusiskundimų jums teko girdėti, kad jūs nutarėte, kad yra poreikis vėl siaurinti direktyvos taikymą?" - teiravosi buvusi Seimo pirmininkė.

Kalba statistika

„Aš negaliu įvardinti konkrečių asmenų, nes jie patys, kai žiniasklaida pirmą kartą palietė tą temą, nenorėjo viešai komentuoti tos situacijos. Aš už juos to sprendimo nepriimsiu. Aš girdėjau vienetus tokių atvejų.

Bet, statistika, žiūrint į dideles įmones Lietuvoje, tuos 250 ir į tą faktą, kad didesnė dalis jų dar nesugebėjo pasiekti šio normatyvo ir užtikrinti lyčių lygybės savo valdymo organuose, rodo, kad gal kažkuri dalis iš jų nenori, bet kažkuri dalis susiduria su sunkumais, kad galėtų tą įgyvendinti.

Tikrai sveikinu ir džiaugiuosi dėl tų įmonių, kurių atrankos procesai patobulėjo ir kurios sugebėjo rasti geresnius kriterijus dėl šios pataisos. Bet aš manau, kad pati savaime ši pataisa objektyvumo ir teisingumo meritokratijos prasme atrankos procesams neprideda" - atsakė V.Sinica.

Tebėra moteriškų ir vyriškų darbų

Seimo konservatorių frakcijos atstovas Valdas Rakutis pritarė V.Sinicai, kuris yra Mišrios Seimo narių grupės narys.

„Man teko skaityti paskaitas tokiai firmai „Douglas", kuri parduoda kvepalus. Visas kolektyvas buvo 100 proc. moteriškas. Ir įdomu, kaip jos į tą tarybą išsirinks tuos vyrus, jeigu jie atitinka tuos kriterijus?

Čia iš didelio noro sulyginti galimybes iš tikrųjų yra ta lygybė panaikinama, nes žmogus bus renkamas vien dėl lyties, ne dėl savo kompetencijos.

Čia dar prisimenu vieną atvejį iš sovietmečio, kai į mediciną stojančius vyrus priimdavo be eilės, nes jie buvo vyrai. Va, čia kada atsiranda kvota be tam tikrų išlygų.

Jeigu šis reikalas, šis įstatymas iš tikrųjų eitų į priekį, tai reikėtų vis tik numatyti išimtis toms įmonėms, kurios turi labai jau aiškią vienos lyties dominantę dėl savo prigimties", - teigė V.Rakutis.

„Aš galiu tik pritarti. Iš tikrųjų ta norma, kuri dabar yra, jau yra, aš ją siūlau siaurinti, šiandien ji veikia plačiau. Ta norma yra akla profesijų specifikai. Tikrai yra faktas, kad tam tikrose...

Čia yra skandinavų patirtis, jie padarė viską, ką galėjo, kad panaikintų visuomenės kreipimą lyčių į skirtingas profesijas, esą kad visi skirtingų lyčių atstovai rinktųsi tą patį. Rezultatas išėjo stebinantis.

Skandinavijoje, kur yra mažiausiai, pavadinkime, sisteminio seksizmo, kaip tik išryškėjo skirtumai, kad moterys yra labiau linkusios į profesijas, kuriose darbas yra su žmonėmis ir apskritai apie žmonių santykius, o vyrai labiau linkę į profesijas su daiktais.

Tai yra susiję su mūsų neurolingvistika? Nežinau. Šis faktas įstatyme yra tiesiog ignoruojamas. Taip gimsta tokios situacijos, kokias jūs pasakojate, arba priešingos situacijos, tikrai daug jų galima sugalvoti", - atsakė V.Sinica.

Moterys - mažiau korumpuotos?

Tada išsišoko socialdemokratė Birutė Vėsaitė: „Gerbiamas kolega, aš nežinau, kokio jūs čia gėrio siekiate siūlydamas tokias pataisas.

Nežinau, ar jūs susipažinęs su mokslininkų tyrimais, kad valdybos, kuriose yra moterų, daug darniau ir produktyviau dirba, mažiau korumpuotos.

Juo labiau kad savivaldybių įmonėse, tokiose kaip vandentiekio, šiukšlių tvarkymo, moterys kartais yra ir būtent šeimos ūkio galvos, kurioms tenka mokėti už šias paslaugas. Taigi, aš manau, atsisakykite šio siūlymo".

„Gerbiama kolege, gėris, kurio siekiu, šiuo atveju būtų teisingumas, visiems lygios galimybės. O tas jūsų pavyzdys neprieštarauja mano siūlymui.

Yra, neabejoju, sričių ir galbūt būtent jūsų įvardyti pavyzdžiai, kur moterų kompetencijos yra labai reikalingos ir kur natūraliai iškyla į tas pozicijas moterys.

Problema yra ta, kad yra ši dabartinė norma, kurią siūlau siaurinti, kai valstybė pertekliniai kišasi į įmonių veiklą ir bando primesti lyčių kvotas ten, kur jos natūraliai nesusiformuoja, kur tas lygus pasiskirstymas nesusidaro.

Sutikdamas visiškai, kad yra sričių, kuriose yra būtent taip, kaip jūs sakote, kuriose, sakykime, moterų buvimas duoda geresnių rezultatų, aš tik kviečiu atkreipti dėmesį, kad prileiskime galimybę, kad yra sričių, kur tokio rezultato nėra.

Statistika rodo, kad pusė įmonių, kurios šiandien įpareigotos, nesugeba įvykdyti to reikalavimo, jis joms yra perteklinis. Čia tiesiog yra už mažesnį valstybės kišimąsi į verslo gyvenimą", - atkirto V.Sinica.

Tačiau už jo pataisą balsavo vos 19, prieš - 40, susilaikė 25 Seimo nariai, projekto net neleista patobulinti.