1 nuotr.Nuo Naujųjų metų įsigaliojus II pensijų pakopos reformai, visi norintys gali pasitraukti iš kaupimo iki kitų metų pabaigos.
Dalis dar tik svarsto, analizuoja, lygina savo situacijas su pažįstamų.
Dalis nesupranta, kaip gali būti, kad net daugiau uždirbantys ir daugiau įmokų į kaupimą sumokėję gyventojai valstybės įmokų sumas mato tokias pačias kaip kolegų, kurie uždirba daug mažiau.
Dėl tokios situacijos į „Vakaro žinias" kreipėsi skaitytoja Jolanta (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma - aut. past.).
Palyginusi savo ir kolegės duomenis „Sodroje", moteris liko nemaloniai nustebinta - įmokų ji įmokėjo daug daugiau, tačiau „Sodros" įmokos yra labai panašios už daug mažesnę sumą sumokėjusios kolegės.
„Klausimų kilo po to, kai palyginome skaičius „Jūsų įmokos" , „Sodros įmokos" ir „Valstybės įmokos". Visada manėme, kad II pakopai mokame tam tikrą procentą nuo savo atlyginimų ir apmokestinamų pajamų. Logiškai būtų manyti, kad kuo daugiau įmokų esi padaręs, tuo didesnės turėtų būti ir „Sodros" bei „Valstybės" įmokos. Maniau, kad jeigu esu sumokėjusi daug įmokų, tai ir „Sodros" bei „Valstybės" prisidėjimas turi būti didesnis nei pas žmogų, kuris yra sumokėjęs mažiau įmokų.
Pavyzdžiui, mano atveju sumokėta įmokų („Jūsų įmokos") yra 5334,22 Eur, o tuo tarpu „Sodros įmokos" yra tik 1072,10 Eur. O pas kolegę „Jūsų įmokos" yra tik 1182,22 Eur, bet „Sodros įmokos" - 1091,36 Eur. Aš sumokėjau nuo savo darbo užmokesčio 5 kartus daugiau įmokų, o „Sodros" įmokos pas ją net 20 Eur didesnės. Kaip taip gali būti?
Aš suprantu, kad skiriasi investicinė grąža, nes ji priklauso nuo to, kur pinigus fondas investavo ir kiek sėkmingai. Bet visada maniau, kad „Sodros" ir „Valstybės" indėlis yra tam tikras procentas, tad jeigu uždarbis didesnis, didesnis ir valstybės prisidėjimas", - svarsto moteris.
Komentuoja „Sodros" atstovė spaudai Malgožata Kozič:
„Sodros" įmokos ir valstybės įmokos nėra tas pats.
„Iki 2019 metų pradžioje įvykusios reformos pensijų kaupimas vyko kitu principu. Kaupimo dalyvis galėjo rinktis vieną iš dviejų modelių: 2+0+0 arba 2+2+2. Šis modelis reiškė, kad 2 proc. žmogaus socialinio draudimo įmokų buvo nukreipiama ne į „Sodrą", o į pensijų kaupimo fondą. Tai ir buvo vadinamosios „Sodros" įmokos. Pasirinkęs šį modelį dalyvis nemokėjo įmokų savo lėšomis ir negaudavo valstybės paskatos.
Pasirinkus maksimalaus kaupimo modelį (2+2+2), „Sodra" nuo žmogaus socialinio draudimo įmokų pervesdavo 2 proc., dar tokia pati dalis buvo nuskaičiuojama nuo žmogaus atlyginimo, o valstybė papildomai skirdavo skatinamąją įmoką iš biudžeto - 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje", - sako „Sodros" atstovė.
Tačiau nuo 2019 metų tvarka pasikeitė.
„Dabar įmokos į antrąją pensijų pakopą yra papildomos ir jos nebėra imamos iš „Sodros" įmokų dalies.
Žmogus skiria 3 proc. savo atlyginimo pensijų fondui, o valstybė prideda paskatinimą - 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
2019 metais vykusios reformos metu dalyviai turėjo galimybę neterminuotai stabdyti įmokų mokėjimą.
Todėl, pavyzdžiui, jei žmogus iki 2019 metų dalyvavo kaupime pagal 2+0+0 modelį, o vėliau sustabdė įmokų mokėjimą, už jį buvo mokamos tik „Sodros" įmokos - jis niekada nemokėjo įmokų savo lėšomis ir negaudavo valstybės paskatos. „Sodros" įmokos buvo skaičiuojamos nuo konkretaus žmogaus socialinio draudimo įmokų, todėl jų dydis kiekvienam dalyviui skyrėsi", - paaiškina atstovė.
Ji priduria, kad valstybės paskata visada priklausė nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje - jos dydis kiekvienais metais yra fiksuotas: „Tačiau kiekvienas dalyvis gali turėti skirtingą valstybės paskatos sumą, priklausomai nuo to, kiek laiko jis dalyvauja pensijų kaupime."
