1 nuotr.Lietuvos gyventojai labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis įvardija naudojimąsi asmeniniais ir politiniais ryšiais, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas sociologinis tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“. Apklaustųjų manymu, didesnė dalis apklaustųjų mano, kad sprendimų priėmimas mūsų šalyje yra uždaras.
Kaip skelbia STT, didžioji dauguma apklaustų šalies gyventojų ir pusė valstybės tarnautojų sutinka su teiginiu, kad korupcija Lietuvoje yra paplitusi.
Vertinant ateities perspektyvas, respondentai dažniau linkę situaciją vertinti optimistiškai nei pesimistiškai – 28 proc. gyventojų ir 61 proc. valstybės tarnautojų mano, kad korupcijos mastai per ateinančius 3 metus sumažės.
Gyventojai ir valstybės tarnautojai kaip labiausiai paplitusias korupcijos formas įvardija nesąžiningą naudojimąsi asmeniniais (69 proc. gyventojų, 60 proc. tarnautojų) ir politiniais (67 proc. gyventojų, 67 proc. tarnautojų) ryšiais.
Palyginus su 2023–2024 metais, padaugėjo gyventojų, kurie labai paplitusia korupcijos forma laiko piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Apklausos duomenimis, didesnė dalis gyventojų (52 proc.) ir tarnautojų (39 proc.) mano, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras ar labai uždaras, ir, palyginti su 2023–2024 metais, abejose grupėse taip manančių padaugėjo.
„Valstybės tarnautojai, palyginus su ankstesniais metais, dažniau nurodo susiduriantys su atvejais, kai sprendimai priimami konkrečių interesų grupių naudai. Valstybės tarnautojų nuomone, dažniausiai įtaka priimant sprendimus daroma visais įmanomais – ir teisėtais, ir neteisėtais – būdais, o didžiausią įtaką siekiama daryti statybų, energetikos, sveikatos apsaugos, farmacijos ir aplinkosaugos sektoriuose“, – teigiama STT pranešime.
Anot tyrimo, kaip dažniausiai įtaką darantys subjektai įvardijami registruoti lobistai, asociacijos ir įmonės, o dažniausiai minimi įtakos darymo būdai yra neoficialūs susitikimai, naudojimasis pažintimis bei politinių partijų ar rinkimų kampanijų rėmimas.
Tarp labiausiai korumpuotų – Seimas
Anot STT, apklausa atskleidė, kad labiausiai korumpuotomis institucijomis Lietuvoje gyventojai ir valstybės tarnautojai nurodo sveikatos apsaugos įstaigas, Seimą, teismus, savivaldybes ir jų atstovus bei partijas ir politikus.
Tyrimas taip pat parodė, kad tarp valstybės valdymo sričių, tiek gyventojai, tiek valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas vertina teisingumo sistemą, sveikatos apsaugos sistemą, viešųjų pinigų tvarkymą ir biudžeto naudojimą, energetikos sektorių bei aplinkos, teritorijų planavimo ir statybų politiką.
11 proc. gyventojų davė kyšį
STT inicijuota apklausa rodo, kad 11 proc. gyventojų teigia davę kyšį per pastaruosius 12 mėn. (2023–2024 m. – 9 proc.). Pagrindinė kyšio forma nurodomi pinigai.
Nors kyšio prievartos rizikas gyventojai dažniau sieja su sveikatos apsaugos sistema, ilgalaikėje perspektyvoje situacija gerėja.
Anot STT, palyginus 2016 m. ir 2025 m. turimų duomenis, respondentų, susidūrusių su kyšio reikalavimu respublikinėse ligoninėse ir klinikose, dalis sumažėjo nuo 40 proc. iki 7 proc., miestų ir rajonų ligoninėse – nuo 36 proc. iki 8 proc.
Tyrimas rodo, kad dažniausiai kyšio reikalavimas ir jo davimas susijęs su asmens sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų gavimu (chirurginėmis operacijomis, neįgalumo nustatymu, slauga ligoninėje) ir sprendimų priėmimu savivaldybėse (procedūromis, susijusiomis su statybomis, žemės paskirties keitimu).
Anot apklausos, 21 proc. gyventojų teigia, kad per pastaruosius 3 metus tvarkant reikalus papildomai (neoficialiai) atsilygino darbuotojams nelaikydami šio atsilyginimo kyšiu.
Dažniau tai – Vilniaus gyventojai bei gaunantieji mažesnes pajamas.
„Gyventojai prasčiau atpažįsta tokias situacijas, kai yra neoficialiai „atsidėkojama“ po gautos paslaugos. Tai rodo, kad kyšis dažniau suvokiamas, kaip atsilyginimas prieš paslaugos suteikimą, o atsilyginimas po paslaugos suteikimo dažniau suvokiamas kaip „padėka“, – teigiama STT pranešime.
Taip pat tyrimo duomenys parodė, jog 16 proc. gyventojų teigia, kad per pastaruosius 3 metus jiems teko pasinaudoti asmeniniais ryšiais siekiant greičiau ar kokybiškiau gauti viešąsias paslaugas.
Tarp per pastaruosius 3 metus pasinaudojusių konkrečia institucija ar procedūra, dažniausiai gyventojai nurodo pasinaudoję ryšiais norėdami įsidarbinti į valstybės tarnybą (26 proc.), tvarkydami reikalus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (16 proc.) bei dalyvaudami sprendimų dėl infrastruktūros ir aplinkos priežiūros priėmime savivaldybėse (15 proc.).
Stiprėja baudžiamumo už korupciją suvokimas
Anot STT, tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) ir dauguma valstybės tarnautojų (95 proc.) žino, kur pranešti apie korupcinius atvejus.
Visgi, apklausa rodo, jog pranešimo apie korupciją potencialas yra gana žemas, nors stebima auganti potencialių pranešėjų dalis.
„Visuomenėje tebėra paplitusi baimė dėl galimų neigiamų pasekmių pranešus apie korupciją bei nuostata, kad nėra prasmės pranešti, nes nebus nubaustų“, – nurodo STT.
Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje stebimas stiprėjantis suvokimas, kad už korupciją yra baudžiama.
Palyginus su 2023–2024 metais, naujausias tyrimas rodo, kad 10 proc. sumažėjo gyventojų, manančių, kad už korupciją atsakingi asmenys nebus nubausti.
16-ąjį kartą inicijuojant sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis“, taikytas atnaujintas tyrimo modelis.
Siekiant, kad analizė tiksliau atspindėtų korupcijos tendencijas ir visuomenės nuostatas, pradėta respondentų grupių rotacija ir, remiantis akademikų bei ekspertų įžvalgomis, modernizuotas klausimynas.
Tyrimo metu apklausti 2001 Lietuvos gyventojas ir 500 valstybės tarnautojų.
