Grėsmių vertinime minima Stačiatikių arkivyskupija: mūsų ryšys su Maskvos patriarchatu yra kanoninis

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad, nepaisant deklaruoto savarankiškumo siekio, Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato. Anot mūsų žvalgybos tarnybų, naudodamasi šiomis vyskupijomis Rusija skleidžia savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje. 

Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija savo komentare aiškina, kad nėra jokios užsienio religinės organizacijos filialas. Ji pažymi, kad yra tradicinė šalies religinė bendruomenė, turinti gilias istorines šaknis, antra pagal dydį šalyje ir didžiąja dalimi sudaryta iš Lietuvos piliečių.

„Mūsų bendruomenės ryšys su Maskvos patriarchatu yra kanoninis – per jį mūsų religinė bendruomenė yra susieta su pasauline Stačiatikių Bažnyčia.

Tai klausimas, priklausantis tūkstantmetėms Bažnyčios kanonų tradicijoms ir neturintis nieko bendro su bet kurios valstybės dabartine politika. Tai taip pat yra Bažnyčios tradicijų ir religinės tapatybės klausimas“, – sakoma Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos atsakyme Eltai. 

Arkivyskupija nurodo, kad yra paprašiusi suteikti savavaldės Bažnyčios statusą, kuriuo siekiama suderinti religinės organizacijos kanoninį statusą su esama padėtimi.

„Šis klausimas šiuo metu yra svarstomas, tačiau jau šiandien visi sprendimai Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupijoje priimami tik Lietuvoje ir visiškai savarankiškai, o bet kokie priešingi teiginiai neatitinka tikrovės.

Per Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupijos veiklą skleidžiamas Jėzaus Kristaus mokymas, o ne ideologinė kaimyninės valstybės įtaka“, – sakoma komentare. 

„Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupija be jokio spaudimo nuo pirmųjų karo dienų užėmė aiškią antikarinę poziciją ir pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainą. Ši principinė pozicija buvo patvirtinta visais organizacijos lygmenimis – hierarchų, dvasininkų, tikinčiųjų ir Visuotinio susirinkimo – ir išlieka nepakitusi.

Prie visų mūsų parapijų prisijungė pabėgėliai iš Ukrainos, kurie tapo visateisiais mūsų bendruomenės nariais. Tai nebūtų įvykę, jei mūsų šventovėse būtų skleidžiama vadinamoji „Kremliaus ideologinė įtaka“, – teigiama Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos atsakyme, kuriame priduriama, kad visose šventovėse kasdien visų pamaldų metu yra meldžiamasi už Lietuvą, jos tautą, valdžią ir kariuomenę.

Nori išvengti viešos kritikos

Vis dėlto, kaip nurodoma šiųmečiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, nors skelbiama, kad vyskupijos vadovybė oficialiai išreiškė norą siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, toks statusas esą nesuteiktų galimybės savarankiškai priiminėti sprendimų. 

„Vyskupijos vadovybė oficialiai išreiškė norą siekti didesnės nepriklausomybės ir Maskvos patriarchato paprašė jai suteikti dalinės savivaldos statusą. Skirtingai nei vyskupijos atstovai tvirtino, toks statusas nėra išskirtinis ir nesuteikia galimybės savarankiškai priimti sprendimų.

Vyskupijai suteikus dalinės savivaldos statusą, svarbiausiuose valdymo sprendimuose įtaką ir toliau išlaikytų patriarchatas, kuris tvirtintų vadovo paskyrimą, valdymo organų sudarymą, teismų sprendimus, taip pat toliau galiotų visi patriarchato sprendimai“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Jame taip pat pažymima, kad Vilniaus ir Lietuvos vyskupija siekia dalinės savivaldos statuso norėdama išvengti viešos kritikos dėl priklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tuo pat metu išliekant visapusiškoje jo įtakoje.

Nurodoma, jog Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos pavaldumo klausimas jau buvo apsvarstytas Maskvos patriarchato Šventojo Sinodo Susirinkime, bet iki šiol patriarchatas esą nėra priėmęs jokių sprendimų, suteikiančių vyskupijai didesnį savarankiškumą. 

„Priešingai, į viešus vyskupijos pareiškimus apie norą siekti didesnės nepriklausomybės patriarchato vadovybė sureagavo įkurdama naują padalinį, kuris atsakingas už užsienyje veikiančių ir patriarchatui pavaldžių vyskupijų kontrolę“, – nurodo mūsų žvalgyba. 

Latvijos ir Estijos stačiatikiai – savarankiški

ELTA primena, kad 2022 m. Lietuvos stačiatikių vyskupai kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu tapti savarankiška bažnyčia. Tokio žingsnio imtasi sulaukus kaltinimų dėl palankumo Rusijos vykdomai politikai.

Savarankiškos bažnyčios statusą turi Latvijos ir Estijos stačiatikių bažnyčios.

Lietuvos žvalgybos tarnybos – VSD ir AOTD – kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.