Dėl stabdomo Vilniaus oro uosto - verslininkų pyktis

Jau piktinasi ne tik keliautojai, kurie nebegali suplanuoti savo atostogų ir išvykų. Neprognozuojama Vilniaus oro uosto veikla stipriai veikia verslą. Verslininkai pikti ir sako tiesiai, kad tai kainuos Lietuvai - bus prarastos investicijos, o verslai trauks į kitas šalis.

Iš Miuncheno į Vilnių skrido 33 valandas

Verslininkas Viktoras VORONCOVAS pastaruoju metu net kelis kartus atsidūrė nepatogioje situacijoje dėl Vilniaus oro uosto veiklos stabdymo. Neseniai tai nutiko organizuojant didelį tarptautinį renginį.

Partneriai iš Miuncheno į jį turėjo atskristi tiesioginiu skrydžiu į Vilnių, tačiau oro uostą uždarius, teko rinktis kitus kelius į Lietuvą. „Jie nespėjo atvykti laiku, pavėlavo visą parą. Į Lietuvą skrido 33 valandas su keliais persėdimais. Skrydžiai buvo iš Miuncheno į Diuseldorfą, iš Diuseldorfo į Amsterdama, o iš ten į Rygą ir tik tada į Vilnių. Todėl negalėjome surengti planuoto seminaro laiku.

Įsivaizduokite, į Vilnių dėl šio seminaro atvažiavo 30 žmonių iš 5 šalių. Atvyko žmonės iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos... Sulaukėme tik vieno atsiliepimo iš visų - kad daugiau tokių renginių Vilniuje nebedarytume niekada. Jau nuspręsta, kitą kartą darysime Taline arba Rygoje", - „Vakaro žinioms" pasakojo verslininkas.

Tokia patirtis, esant priimančiai šaliai, yra labai nemaloni. Negana to, verslininkas po dviejų dienų vėl susidūrė su trikdžiais Vilniaus oro uoste: „Po dviejų dienų skridau iš Londono. Mūsų skrydis buvo paskutinis, kuris nusileido Vilniaus oro uoste, o po to oro uostas vėl buvo uždarytas septynioms valandoms. Taip pat laiku neišskridau į Frankfurtą tą dieną, kai nuo tako nuslydo lėktuvas. Su tuo susiduria daugybė verslų. Vieną kartą, kai mano skrydis buvo atšauktas, aš oro uoste sutikau tris savo partnerius, kurie taip pat buvo paveikti šios situacijos."

V.Voroncovo nuomone, tai rodo, jog mūsų valdžia nesusitvarko su situacija. „Vyriausybė nieko nedaro dėl to. Situaciją imamės spręsti patys. Kitą kartą aš ieškosiu skrydžių iš Kauno arba Rygos ir daugiau nedarysiu jokių renginių Vilniuje, kol situacija nebus išspręsta."

Apie tai, kad Lietuva praktiškai prarado svarbiausią savo oro uostą, kalbama jau ne vieną savaitę. „Kalbėjau su kitų renginių organizatoriais, kurie tiesiai sako, jog labai bijo dėl situacijos, kai dalyviai turi atskristi iš skirtingų šalių. Dažniausiai tokie užimti žmonės renkasi vakarinius skrydžius, kurie ir yra labiausiai paveikiami uždaromo oro uosto situacijos.

Kiek žinau, daug aviakompanijų jau planuoja atšaukti vakarinius skrydžius. Tai būtų labai didelis smūgis. Mes prarastume galimybę ryte kažkur išskristi darbo reikalais ir vakare grįžti. Lietuvai tai yra tragedija, apie kurią niekas nekalba", - sako V.Voroncovas.

Verslas persiorientuos, mažės investicijos

Jis sako, kad kaina bus labai didelė - prarasti partneriai, atšaukiami renginiai, nepritrauktos investicijos: „Įsivaizduokite, kiek praranda oro linijos, kai jų skrydžiai nukreipiami į Kauną ar kitur. Reikia kažkaip parvežti keleivius, o paskui tuščius orlaivius parskraidinti į Vilnių. Taip kasdien prarandami milžiniški pinigai. Politikai su verslu apie tai net nekalba. Aš jau kalbėjau ne su vienu žurnalistu, bet nekalbėjau nė su vienu politiku.

Jeigu dėl oro uosto sutriktų mūsų vadovų darbotvarkė, jie sėstų į automobilius su švyturėliais ir nuvažiuotų į Kauno oro uostą. O didžiausią neigiamą poveikį jaučia keleiviai ir verslas, nes valdžios tai tiesiog nepaveikia. Todėl nėra ir realių veiksmų. Reikia sustabdyti kažkaip tų kontrabandinių balionų skraidymą. Matau tai tik politinio spaudimo Baltarusijai keliu. Reikia kalbėti per diplomatines atstovybes, bet griežtai ir vėl uždaryti sienas."

Paklaustas, kiek verslas dar kentės ir ar ruošiasi kokiam protestui, V.Voroncovas sako, kad verslas renkasi kitą kelią. „Verslas tikrai neis į gatves. Verslas pakeis savo strategijas, kad išvengtų nuostolių dėl esamos situacijos.

Mes jau nusprendėme kitą mūsų seminarą daryti ne Lietuvoje. Į šį seminarą atvyko 30 žmonių, jiems buvo užsakytos trys nakvynės viešbučiuose, maitinimas restoranuose, suvenyrai. Paprastas pavyzdys, parodantis, kiek mes prarasime ir kiek laimės Latvija ar Estija, kur kitą kartą organizuosime šį renginį. Lietuvoje ir taip mažėja investicijų, o dabartinė situacija jas dar labiau stabdo. Niekas neskaičiuoja, kiek tai kainuoja šaliai", - sako verslininkas.

Oro uoste stringa ir politikai

Stringančio Vilniaus oro uosto „malonumus" jau pajunta ir dalis politikų. Prieš kelias dienas savo įspūdžiais apie tai pasidalijo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Savaitgalį jis ir Tauragės meras Dovydas Kaminskas su šimtais bendrakeleivių dėl Vilniaus oro uosto uždarymo turėjo leistis Kaune, lėktuvas nutūpė lygiai vidurnaktį. Kaip socialiniame tinkle rašė M.Varaška, iš pradžių keleiviams buvo nurodyta išlipti ir daugelis pirmiausia ėmė ieškoti pavežėjų ir taksi paslaugų. „Tą momentą kainos į Vilnių programėlėse šoko iki 170 Eur", - sako politikas.

Tačiau po kelių minučių visgi keleiviams buvo nurodyta likti orlaivyje, nes po valandos planuojamas skrydis į Vilnių: „Dar po pusvalandžio trečias nurodymas - išlaipinti, nes Vilniaus oro uosto ribojimai pratęsti iki ryto. Skirtingais keliais Vilnių pasiekėme tarp 2-4 val. nakties.

Aš asmeniškai priekaištų ar nusiskundimų niekam neturiu. Mūsų seneliai miškuose ar Sibire po dešimt metų atkentėjo. Tad vienas ar dešimt tokių išlaipinimų ar naktinėjimų - jokia problema. Tiesa, neaišku, kiek kantrybės Vilniaus oro uosto uždarymams turės aviakompanijos. Tačiau metas išsakyti tiesą į akis apie Lietuvos valdžios neveiklumą ir visuomenės mulkinimą."

Politiko nuomone, situacija rodo, jog Lietuvos valdžia neįgali nei susitvarkyti su balionų diversijomis, nei pripažinti visuomenei, kas iš tiesų vyksta. „Prezidentas antrą mėnesį užtaisinėja kinetines patrankas balionams numušti. Susisiekimo ministras pagaliau kreipėsi į prokuratūrą dėl kontrabandinių balionų. Tą pačią kontrabandos arba hibridinių atakų dūdelę pučia kitų specialiųjų tarnybų vadai. Būkite malonūs, baikite mulkinti visuomenę. Jau vasarą girdėjome apie neįskridusius, įskridusius bet dingusius, rastus, bet tuščius, o galiausiai jau su sprogmenimis dronus.

Iš tiesų prieš Lietuvos visuomenę vykdomi teroristiniai aktai. Juos apibrėžia LR BK 250 straipsnio 2 d." „sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai". Kiekvienas balionas - teroro aktas nukreiptas bent į 100 orlaivio keleivių sveikatą ir gyvybą. Prie ko čia kontrabanda? Kokiais asilais reikia mus laikyti, kad terorizmo aktus maskuoti 60 cigarečių blokų permetimais už juos brangesne įranga ir tiesiai LT pasieniečiams į rankas? Gal tada nužudymus apibūdinkime kaip nesunkius sveikatos sutrikdymus?" - svarsto Kazlų Rūdos meras M.Varaška.