Dalis dirbančių neįgaliųjų liko be subsidijų

Tačiau nuo šių metų dalis jų liko be valstybės rėmimo ir baiminasi, kad bus išstumti iš darbo rinkos.

Valdžia sako, kad planavo reikiamus pokyčius, bet nebuvo skirtas finansavimas. O neįgalieji klausia, kada ateis laikas, kai darbo pokalbyje vienodai bus vertinamas ir savo kojomis, ir vežimėliu atvykęs specialistas?

Įspėjo apie galimas pasekmės

Neįgaliųjų bendruomenėje metų pabaigoje kilo baimė dėl subsidijų. Apie tai pasidalijo Dirbančių neįgaliųjų asociacija, išreiškusi baimę, kad be darbo po planuojamų pokyčių gali likti apie 1 tūkst. dirbančių asmenų su vidutine negalia, gaunančių valstybės rėmimą per subsidijas.

„Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimus, asmenų su negalia darbo vietų subsidijos priemonei mažiausiai reikia 19,9 mln. eurų kasmet, tačiau 2026-2028 m. valstybės biudžeto projekte šios lėšos nenumatytos. Jeigu šios priemonės finansavimas nebus užtikrintas, labai greitai valstybė susidurs su didesnėmis išlaidomis - tik jau ne dėl darbo vietų išlaikymo, o dėl to, kad reikės remti nedirbančius žmones, teikti jiems socialinę paramą", - nurodo Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.

Organizacijos netgi kreipėsi į valdžios atstovus, kad būtų skubiai priimti reikalingi sprendimai. Bendruomenės nariai spėjo, kad jei nebus užtikrintas pakankamas finansavimas žmonių su vidutine negalia įdarbinimui, tai gali reikšti augančias socialinės paramos ir nedarbo išlaidas, prarastas investicijas į žmonių su negalia įtrauktį, didėjantį ilgalaikį nedarbą ir ypač skaudžias pasekmes regionams, kur dirba didelė minimos grupės žmonių dalis.

„Darbdaviai nori priimti ir išlaikyti žmones su negalia, tačiau turime pripažinti realybę - jų įdarbinimo kaštai dažniausiai didesni: reikia pritaikyti darbo vietą, skirti daugiau laiko apmokymui, užtikrinti lankstesnį grafiką. Daugybė įmonių šiuos sprendimus jau priėmė, remdamosi aiškia valstybės žinute, kad subsidijų priemonė bus tęstinė.

Kai žmonės jau priimti, investicijos padarytos, o tuomet finansavimas staiga nutraukiamas, tai ne tik kelia riziką dėl tūkstančių asmenų su negalia pasitraukimo iš darbo rinkos, bet ir silpnina pasitikėjimą valstybės užimtumo politika", - pabrėžia Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.

SADM duomenimis, šiuo metu galioja 1035 įdarbinimo subsidijuojant sutartys, kurių terminas baigsis 2025 m. pabaigoje. Greičiausiai visi šie žmonės neteks darbo 2026 m. sausio 1 d. Iš viso įdarbinimo priemonėje dalyvauja apie 5000 vidutinės negalios darbuotojų.

Apie pokyčius nežino

Su subsidijų pagalba dirbanti Raimonda (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) net likus kelioms dienoms iki 2026 m. neturėjo žinių, kaip keisis tvarka ir kaip tai paveiks dirbančius neįgaliuosius. „Dirbu mažoje įmonėje, kuri veikia švietimo srityje. Valstybė man skiria 75 proc. subsidiją, kuri yra neterminuota.

Tačiau tvarka nuolat keičiasi, todėl reikia nuolat stebėti įstatymų pakeitimus, analizuoti ir reaguoti, kad subsidija nebūtų sustabdyta. Nežinau, kas manęs laukia po naujų pakeitimų. Pavyzdžiui, net jei asmuo įdarbintas su subsidijomis neterminuotai, bet vėliau darbdavys jam pakelia atlyginimą, Užimtumo tarnyba kiekvieną kartą persvarsto toliau galimybę skirti šiam darbuotojui skirti subsidiją.

Tai tikrai nėra paprastas procesas", - „Vakaro žinioms" pasakojo Raimonda. Laimei, sausio pradžioje Raimonda sužinojo, kad subsidija jai ir toliau bus skiriama.

Moteris sako, kad subsidijų pokyčiai dažniausiai labiausiai paliečia tokius kaip ji - dirbančius mažesnėse įmonėse: „Nes turėti tokį darbuotoją yra sudėtinga. Kiek žinau, kai kurias ataskaitas reikia teikti kiekvieną mėnesį. Tai yra dokumentacija, kuri atima laiko ir reikalauja žinių. Tikrai ne visi darbdaviai nori prisiimti tokią atsakomybę.

Turbūt net ir nutraukus subsidijas, tai neturės didelės įtakos didelėms įmonėms. Bet mažose įmonėse gali būti atsisakyta tokių darbuotojų. Aš pasitikiu savimi ir manau, kad vis tiek rasiu darbą, bet yra žmonių, kurie labai sunkiai rado darbą dėl savo neįgalumo ir kuriems subsidijos suteikė galimybę išsilaikyti darbo rinkoje."

Darbo pokalbyje klausimai apie atleidimą

Visgi, Raimonda sako, kad didžiausia problema yra požiūris į dirbančius neįgaliuosius. „Pirmiausia turėtų būti taip, kad neįgalieji turėtų būti vertinami kaip bet kuris kitas darbuotojas pagal savo kvalifikaciją, išsilavinimą ir gebėjimus. Jeigu žmones su negalia priimtume kaip konkurencingus žmones, kurie gali kandidatuoti į bet kokią darbo poziciją pagal savo išsilavinimą ir gebėjimus, tų subsidijų visai nereikėtų ir nereikėtų kelti tokių dramų, kaip dabar.

Pavyzdžiui, aš turiu magistro išsilavinimą. Pirmą kartą man ieškant darbo, Užimtumo tarnyboje buvo pasiūlytas tik valytojos darbas. Nes žmonėms su negalia tuomet buvo siūlomas arba kiemsargio, arba valytojos darbas. Tai labai liūdna. Kodėl žmogus su negalia, turintis išsilavinimą, negali sąžiningai konkuruoti su kitais darbo rinkoje?

Mano patirtyje yra buvę atvejų, kai aš kandidatuoju į darbo vietą ir mane pakviečia į pokalbį, o jo metu sulaukiu klausimo, kodėl nenurodžiau, kad turiu judėjimo negalią ir sėdžiu vežimėlyje. Dažniausiai tada sulaukiu ir kito klausimo: ar jiems nebus problemų norint mane atleisti? Tai yra didžiausia problema - kad darbdavys galvoja ne apie tai, kaip įdarbinti žmogų su negalią, bet kaip jį galės atleisti?

Lietuvoje žmones vis dar vertiname ne pagal jo kompetencijas, kertiniu tašku kažkodėl tampa žmogaus neįgalumas. Vieni žmonės ateina į darbą su batais, o aš ateinu su ratais. Man didžiausia kliūtis yra aplinka, laiptai, neprieinamumas. Bet darbus atlieku puikiai, kaip kitas tokį patį išsilavinimą ir gebėjimus turintis žmogus", - sako Raimonda.

Subsidijas jau prarado 1000 neįgaliųjų

Panašu, kad neįgaliųjų balsas buvo išgirstas, tik neaišku, ar tai yra rezultatas, kurio jie laukė. Mat dalis subsidijų visgi neteko. Kaip „Vakaro žinias" informavo SADM, prieš metų pabaigą Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete visgi buvo nuspręsta daryti pertrauką įstatymo projekto svarstyme ir grįžti prie klausimo pavasario sesijoje.

Ministerija planavo pokyčius atsižvelgdama į asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, darbdavių ir profesinių sąjungų kreipimąsi. Buvo parengti Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriais buvo siūloma subsidijavimą asmenims, turintiems nustatytą 30-40 proc. dalyvumo lygį arba vidutinį neįgalumo lygį, kuriems baigiasi įdarbinimo subsidijuojant sutartyse nustatytas trejų metų rėmimo laikotarpis, papildomai pratęsti dar dvejiems metams.

„Mums svarbu, kad visi asmenys, kurie nori dirbti, turėtų tokią galimybę. Asmenų su negalia įsidarbinimą lemia ne tik skirtas finansavimas. Siekio, kad kuo daugiau asmenų su negalia dirbtų, įgyvendinimas priklauso nuo įvairių aplinkybių: darbdavių nuostatų, jų socialinės atsakomybės ir galimybių sudaryti tinkamas darbo sąlygas asmenims su negalia, infrastruktūros prieinamumo, Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų darbo ieškantiems asmenims.

Užimtumo tarnyba, pasitelkdama atvejo vadybą, asmenims su negalia ieškos tinkamiausių galimų paslaugų ar priemonių, skatinančių jų grįžimą į darbo rinką. Esant ribotiems finansiniams ištekliams, atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos nustatytus specialiuosius kriterijus, asmenys su negalia yra priskiriami prioritetinei grupei. Tai reiškia, kad pirmiausia siekiama šios tikslinės grupės integracijos ar grįžimo į darbo rinką", - nurodė ministerija.

Pasak jos atstovų, šių metų darbo užmokesčio subsidijos dydis, kompensacijos procentas ir rėmimo laikotarpis išlieka tokie patys, kokie buvo nustatyti 2023 m. sausio 1 d., panaikinus socialines įmones ir įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams. Negalią turinčių asmenų užimtumui didinti kasmet numatyta skirti apie 25,5 mln. Eur. Planuojamos skirti lėšos nėra mažinamos, suma išlieka ta pati.

Visgi, kartu su įstatymo pakeitimais buvo planuojama skirti papildomą finansavimą asmenims, turintiems nustatytą 30-40 proc. dalyvumo lygį arba vidutinį neįgalumo lygį, kuriems gruodžio 31 d. baigėsi įdarbinimo subsidijuojant sutartyse nustatytas rėmimo laikotarpis. „Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatymo pakeitimai nebuvo priimti ir papildomas finansavimas jiems įgyvendinti - apie 19,9 mln. Eur kasmet, ministerijai nebuvo skirtas, įdarbinimo subsidijuojant sutartys nebuvo pratęstos, tai palietė apie 1 tūkst. asmenų", - nurodė ministerijos atstovai.

Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje yra 147 tūkst. asmenų su negalia, iš jų dirba 44,5 tūkst. (30,3 proc.). Didžioji dalis negalią turinčių asmenų dirba be subsidijų. 2025 metais buvo subsidijuojami 4108 asmenys su negalia.