1 nuotr.„Čekiukų“ bylose baudžiamojon atsakomybėn pradedami traukti ne tik savivaldybių tarybų nariai, bet ir jiems svetimus degalų kvitus galimai kaupę ir vėliau pateikę degalinių operatoriai.
Kauno apygardos prokuratūra teismui pernai gruodį perdavė degalinės operatoriaus iš Vilkaviškio bylą – vyras kaltinamas dokumentų klastojimu.
Kadangi jis kaltę pripažino, bylą prokuroras prašo baigti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant piniginę baudą.
„Įtariama, kad, įvesdamas tarybos narės anketinius duomenis į čekius, taip klastojo čekius, o tarybos narė tuos čekius naudojo. Kiekvienas darbuotojas prieigai prie kompiuterio turėjo kodą, niekas kitas be jo to padaryti negalėjo“, – Eltai sakė tyrimą kontroliavęs prokuroras Darius Valkavičius.
Pasak jo, operatorius viso sukčiavimo mechanizmo ir visų nusikaltimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą atlikusiems Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjams taip ir neatskleidė.
Minėtas degalinės operatorius, įtariama, degalų čekius klastojo Vilkaviškio rajono tarybos narės socialdemokratės Jūratės Drunienės naudai. Dėl politikės veiksmų ikiteisminis tyrimas dar vyksta, jos bylą taip pat planuojama perduoti teismui.
Kai kurios savivaldybės tarybos nariams buvo nurodžiusios teikti tik vardinius degalų kvitus, tačiau tai neužkirto kelio politikų apgaulėms – vardinius tarybos narių duomenis – asmens kodus, vardus, pavardes, ant svetimų čekių atspausdindavo degalinių operatoriai.
Degalinių operatorių ikiteisminiai tyrimai dėl dokumentų klastojimo buvo nutraukti, o prasikaltusieji perduoti laiduotojams. Operatoriais savo kaltę pripažino ir teigė kvitus už degalus klastoję negaudami už tai jokio atlygio.
Panevėžio apygardos teismas „čekiukų“ bylose pernai nuteisė du buvusius Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narius – Alfonsą Gasparavičių ir Vykintą Brukštų.
Apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė ir dabartinė tarybos narė, V. Brukštaus mama Edita Brukštuvienė.
Baudžiamosios bylos duomenimis, A. Gasparavičius 2019–2023 metais eidamas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas kuro išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.
Garbaus amžiaus kaltinamasis teigė, kad turėjo seną automobilį, tarybos nario funkcijoms atlikti. Jis teigė naudojęsis pažįstamų ir partiečių pavėžėjimo paslaugomis, su kuriais atsiskaitinėjo grynaisiais.
Siekdamas gauti kompensacijas už transporto išlaidas, tarybos narys, kaip pats nurodė, partijos bičiulio iniciatyva įsitraukė į klastojimo schemą.
STT ir prokuratūra nustatė, kad A. Gasparavičiaus ar vairuotojų pastangomis degalinėse buvo paimami kvitai, kurie priklausė kitiems degalinių klientams. Iš kvitų paaiškėjo, kad atsiskaitymai padaryti net 96 skirtingomis banko kortelėmis.
Paaiškėjo, kad šiuos čekius, degalinės kompiuterinėje sistemoje įrašydami minėto politiko asmens duomenis, klastojo du vienos Ignalinos degalinės darbuotojai.
Degalinių operatoriai, įvesdami A. Gasparavičiaus asmens duomenis į pirkėjų, neimančių čekių, kvitus, suklastojo 117 vardinių dokumentų.
Šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus A. Gasparavičius nuolat teikė savivaldybės buhalterijai, siekdamas kompensacijos, nors realių išlaidų už degalus nebuvo patyręs.
Kitos bylos duomenimis, tarybos narė E. Brukštuvienė per 2019-2023 m. kadenciją Ignalinos rajono savivaldybės administracijai pateikė 35 suklastotus dokumentus apie neva patirtas išlaidas kurui įsigyti.
Teisėsaugos duomenimis, analogiškas nusikalstamas veikas vykdė ir jos sūnus V. Brukštus. Nustatyti 25 atvejai, kai šis tarybos narys savivaldybei pateikė degalinės darbuotojų suklastotus dokumentus.
Remiantis šiais dokumentais, E. Brukštuvienei iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėti 1 tūkst. 456 eurai, o V. Brukštui – 984 eurai.
Bylos duomenimis, degalų pirkimo kvitus klastojo Ignalinos degalinių darbuotojai – kitų asmenų degalų pirkimo kvituose įrašydavo, kad už degalus atsiskaitė E. Brukštuvienė ar V. Brukštus, nurodydami pastarųjų asmens duomenis. Vėliau šiuos suklastotus dokumentus minėti tarybos nariai pateikė apmokėjimui savivaldybės administracijai.
E. Brukštuvienė ir V. Brukštus su jiems paskelbtu nuosprendžiu nesutiko ir apskundė jį Lietuvos apeliaciniam teismui.
