1 nuotr.Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad įstatyme, nustatant terminą pareiškimui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduoti, neatsižvelgta į baudos, kaip bausmės vykdymo ypatumus, ir tai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjo buvusios Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės Indros Tamašauskienės individualųjį skundą dėl nesudaromos galimybės atnaujinti bylą dėl neteisingai pritaikytų įstatymų, kai bausmė jau atlikta. Šiuo atveju buvo sumokėta bauda.
Moteris už 150 eurų pasisavinimą buvo nubausta 7,5 tūkst. eurų bauda, nors pagal įstatymą, už tokios sumos pasisavinimą gresia administracinė atsakomybė.
Moteris buvo nuteista nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė nepriimti skundo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neatnaujinti I. Tamašauskienės bylos, motyvuodamas, kad nuteistoji jau atliko bausmę – sumokėjo nuosprendžiu skirtą piniginę baudą.
Tuomet I. Tamašauskienė su savo advokatu kreipėsi į KT.
„Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reikalauja, kad pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai“, – paskelbė KT.
KT paskelbė, kad paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamai pritaikyto įstatymo pritaikymo turi būti sudarytos galimybės visiems – ir tiems, kurie sumokėjo baudą.
„Vadinasi, ginčytu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos tokioms situacijoms, kai asmuo, kuriam paskirta baudos bausmė, paklusdamas įstatymo reikalavimams, per įstatymo ar teismo nustatytą terminą, taip pat ir iki jam sueinant, ją įvykdo ir todėl praranda teisę paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudos bausmę ar jos neįvykdo per nustatytą terminą, tokią teisę išsaugo“, – pastebėjo KT.
Pasak KT, įstatymų leidėjas, visais atvejais susiedamas ginčytoje Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio dalyje nurodyto termino kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pabaigą su bausmės vykdymo pabaiga, neatsižvelgė į baudos bausmės vykdymo ypatumus.
„Tokiu teisiniu reguliavimu buvo suvaržytas ir nepagrįstai pasunkintas asmenų, kurie nevengia vykdyti baudos bausmės, įstatymo suteiktos teisės išimtiniais atvejais paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo įgyvendinimas, taip sudarytos prielaidos pažeisti iš Konstitucijos, jos 29 straipsnio, kylantį visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nukrypta nuo iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisingumo imperatyvo“, – paskelbė KT.
2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, I. Tamašauskienei 7,5 tūkst. eurų bauda buvo skirta 2024 m. balandžio 30 d. Nuteistoji jai paskirtą baudą sumokėjo tų metų rugsėjo 19 dieną.
Bylos duomenimis, eidama bibliotekos direktorės pareigas, iš bendradarbei paskirtos premijos I. Tamašauskienė paėmė 150 eurų – bibliotekos vadovė paskyrė premijas kelioms pavaldinėms, kad vėliau pastarosios dalį šių premijų grąžintų vadovei.
LAT konstatavo, kad nors nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistosios I. Tamašauskienės atlikti veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, nebuvo sistemingi, tačiau jų pobūdis, siekiant turtinės naudos sau (didesnių premijų paskyrimas atskiriems bibliotekos darbuotojams, įkalbant savo pavaldinę grąžinti jai paskirtos padidintos premijos dalį, taip pat surinkti ir perduoti padidintos premijos dalis iš kitų dviejų darbuotojų) patvirtina tai, kad nuteistoji aukščiau viešojo intereso iškėlė savąjį – asmeninį – interesą.
