Auditoriai: Lietuva vėluoja įsisavinti RRF lėšas

„Lietuva atsilieka įsisavinti RRF lėšas. Iki 2024-ųjų pabaigos Lietuva gavo tik 46 proc. numatytų dotacijų – 1,1 mlrd. eurų iš 2,3 mlrd. eurų“, – ES biudžeto ataskaitų pristatyme kalbėjo EAR narė iš Lietuvos Laima Liucija Andrikienė.

„Išlieka didelė rizika, kad dalis RRF lėšų liks nepanaudotos“, – teigė ji.

Lietuvai skirta RRF plano dalis „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) šaliai iš viso numato 3,8 mlrd. eurų lėšų, iš kurių Vilnius šiuo metu yra gavęs tik 1,8 mlrd. eurų – mažiau nei pusę visos numatytos europinės paramos.

„Lietuva nuolat kalba – reikia daugiau (Europos Sąjungos – ELTA) paramos, bet pasirodo, kad mes tos paramos nesugebame paimti ir įsisavinti“, – sakė L. Andrikienė.

Lietuva Europos Komisijai (EK) yra įsipareigojusi įgyvendinti tris mokesčių sistemos keitimo rodiklius, o visos reformos ir investicijos galutinai turi būti įvykdytos iki 2026 m. rudens.

Pasak L. Andrikienės, jeigu būtų koreguojamos jau įvykdytos reformos, nuspręsta atšaukti Seime dar vasarą priimtą mokesčių reformą ar imtis kitų keitimų, už kuriuos RRF lėšos jau gautos, dalį jų Lietuva turėtų grąžinti.

2024-ųjų Europos Sąjungos (ES) biudžeto pajamų ir išlaidų vertinimo ataskaitose auditoriai nustatė pažeidimų, susijusių su dalimi 59,9 mlrd. eurų vertės RRF mokėjimų.

Praėjusių metų ataskaitas Europos audito rūmai paskelbė ketvirtadienį – dėl pajamų teisėtumo dalies auditoriai pateikė teigiamą nuomonę.

Tuo metu dėl išlaidų dalies auditoriai pateikė dvi atskiras nuomones – dėl biudžeto išlaidų ataskaitų pateikta neigiama nuomonė, nes rasta plačiai paplitusių, reikšmingų klaidų, o dėl RRF išlaidų pateikta sąlyginė nuomonė – klaidų buvo nustatyta, tačiau jos nebuvo paplitusios.

Pernai Lietuva, neįskaičiuojant RRF lėšų, iš ES biudžeto iš viso gavo 1,83 mlrd. eurų, kas sudarė apie 10 proc. valstybės biudžeto, o įmokėjo tris kartus mažiau – 595,1 mln. eurų.

Tuo metu įskaičiavus RRF lėšas – papildomai gautus 142,2 mln. eurų – šis santykis sudaro 3,3 karto.

Visos ES biudžeto pajamos pernai sudarė 250,6 mlrd. eurų, didžiausią jų dalį – 36 proc. arba 90,4 mlrd. eurų – sudarė valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės moka proporcingai jų bendrosioms nacionalinėms pajamoms (BNP). 

Iš viso ES biudžeto išlaidos pernai siekė 191,1 mlrd. eurų – geriausiai finansuojamos buvo Aplinkos ir Sanglaudos politikos, kurioms teko atitinkamai 33,8 proc. ir 32,1 proc. biudžeto lėšų. 

Tuo metu saugumui ir gynybai teko 1,1 proc. visų biudžeto išlaidų, panašiai – migracijai ir sienų valdymui, po 1,8 proc.

Auditoriai praėjusių metų ataskaitose taip pat nustatė 19 įtariamo sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta atitinkamoms ES institucijoms, su 9 atvejais dirba Europos prokurorai.

Pernai 6 mlrd. eurų neturėjo būti išmokėta

Neigiamą nuomonę dėl ES biudžeto išlaidų Europos audito rūmai pateikė šeštus metus iš eilės. Šiose ataskaitose nustatytas klaidų lygis pernai siekė 3,6 proc., o 2023-ųjų ataskaitose jis sudarė 5,6 proc.

Pasak EAR narės iš Lietuvos, šis lygis išlieka reikšmingas – auditoriai klaidų lygį laiko aukštu, jam viršijant 2 proc.

„Nors klaidų lygis išlaidose mažėja, jis vis dar kelia nemažą susirūpinimą. (…) Ar tai daug, ar tai reikšmingas klaidų lygis? Taip, nes ir Europos audito rūmai, ir Europos Komisija taiko tą pačią ribą klaidų reikšmingumui nustatyti – 2 proc., viskas, kas yra virš 2 proc., yra reikšmingas klaidų lygis“, – auditorių atlikto vertinimo pristatyme kalbėjo L. Andrikienė.

Pasak jos, pernai iš viso ES biudžeto neturėjo būti išmokėta 6 mlrd. eurų.

„Tai reiškia, kad iš 100 eurų ES biudžeto lėšų daugiau nei 3 eurai buvo panaudoti pažeidžiant taisykles. Tai yra 6 mlrd. eurų suma, kuri neturėjo būti išmokėta iš ES biudžeto, nes, mūsų nuomone, ji buvo panaudota nesilaikant ES arba konkrečių nacionalinių taisyklių, pažeidžiant jas“, – aiškino ji.

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, bendrą klaidų praėjusių metų ataskaitose daugiausia lėmė su Sanglaudos politikos išlaidomis susiję ir reikalavimų neatitinkantys mokėjimai – šios išlaidų kategorijos klaidų lygis siekė 5,7 proc. (2023 m. – 9,3 proc.)

Reikšmingas klaidų lygis nustatytas didžiausioje išlaidų kategorijoje „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“, kuri siekia 49,1 mlrd. eurų, taip pat – 28,4 mlrd. eurų išlaidų kategorijoje „Gamtos ištekliai ir aplinka“, kategorijose „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ (15,3 mlrd. eurų išlaidų) bei „Kaimyninės šalys ir pasaulis“ (11,8 mlrd.)

Šios audito sritys daugiausia yra susijusios su kompensavimu grindžiamais mokėjimais, kai paramos gavėjai turi pateikti prašymus dėl patirtų tinkamų finansuoti išlaidų – tokios išlaidos pernai sudarė 115,7 mlrd. eurų arba 68,9 proc. viso audito apimčių.

Anot auditorių, viena pagrindinių klaidų ataskaitose priežasčių – nacionalinėms bendrijos šalių administracijoms tenkantis spaudimas, kai stinga laiko išleisti pinigus iš panašius tikslus turinčių ES fondų, dėl to joms sunku užtikrinti tinkamą sanglaudos projektų finansavimą.

Tarp įvardijamų klaidų – ir mokėjimai reikalavimų neatitinkantiems paramos gavėjams ar projektams, mokėjimai perkant paslaugas ar prekes, investuojant ar nesilaikant viešųjų pirkimų taisyklių.

Tarp iššūkių – augantys skolos administravimo kaštai

Auditorių vertinimu, būsimiems ES biudžetams didelę riziką kelia augantys palūkanų mokėjimai.

Skaičiuojama, kad iki 2027 m. negrąžintos pasiskolintos lėšos gali perkopti 900 mlrd. eurų ribą – tai dešimt kartų daugiau nei prieš COVID-19 pandemiją.

„Tokia tendencija kelia milžinišką grėsmę būsimų biudžetų tvarumui ir reikalauja atsakingo planavimo. Todėl auditoriai ragina rimtai apsvarstyti, kaip užtikrinti pakankamus išteklius ES programoms ir stiprinti garantijas, kad nepakliūtume į skolų spąstus“, – pažymėjo L. Andrikienė.

„Turime galvoti apie ilgalaikį tvarumą, o ne trumpalaikį palengvinimą, kai didžioji dalis grąžintinų sumų atidedamos būsimoms kartoms“, – tikino ji.

Kaip rodo prognozės, sumokėtos palūkanos už bendrijos pasiskolintas lėšas ekonomikos gaivinimo priemonėms įgyvendinti iki 2034 m. gali viršyti 100 mlrd. eurų. 

Europos audito rūmai ES biudžeto pajamų ir išlaidų ataskaitas tikrina kasmet, siekdami nustatyti, ar finansinės operacijos atitinka bendrijos taisykles.