1 nuotr.„Respublikos" savaitės akiratyje - prezidento Gitano Nausėdos sklypo tvora. Akivaizdžiai sutrumpėjusi prieš šį trečiadienį suplanuotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimą.
Stebuklas! Stovėjo sau tvora, šiek tiek įsirėžusi į valstybinę žemę, gerą dešimtmetį. Bet vos tik jos savininkas sužinojo, kad tuoj, bet gerą dešimtmetį pavėlavę, atvyksta inspektoriai, dalis tvoros dingo! Prašapo!
Valstybinės žemės lopinėlis Lietuvos valstybei išgelbėtas. Nors tragikomiškai skamba, nuo paties valstybės prezidento.
Apie tai, jog šalia Pūčkorių atodangos, Pavilnių regioniniame parke esantis Nausėdų sklypas yra šiek tiek praplėstas valstybinės žemės sąskaita, inspektoriams dar pernai pranešė Žaliųjų partijos narys Aidas Paulius Paražinskas.
Tačiau inspektoriai delsė. Anot A.P.Paražinsko, pusę metų tempė gumą. Ir savaime suprantama, jei žmonės turi savisaugos instinktą. Juk ne kasdien tenka trukdyti Lietuvos prezidentą. Juolab kai ta valstybinė žemė buvo ties įvažiavimu į požeminę automobilių aikštelę bei ties įėjimu į G.Nausėdos namą.
Na, tiesiog simboliška vieta. Valstybinės žemės takas, nuolat paklotas po G.Nausėdos kojomis. Negi imsi ir uždrausi prezidentui įeiti į savo namus?
Prie ko čia pica?
Bet istorija baigėsi taikiai. Anot Prezidentūros pranešimo, G.Nausėdos pakviestiems matininkams atlikus papildomus matavimus, buvo nustatyta, kad dalis tvoros patenka į valstybinę žemę, o dalis, atvirkščiai, sklypą sumažina. Todėl buvo nuspręsta tvorą rekonstruoti ir taip ištaisyti prieš daugiau nei dešimtmetį dirbusių statybininkų broką.
Dar viena nemaloni aplinkybė - prezidentas namuose susižeidė ranką, todėl teko atlikti chirurginę operaciją. Negi pats tvorą ardė? A.P.Paražinskas dėl traumos viešai išreiškė prezidentui užuojautą ir net ketino pavaišinti pica.
Nežinau, kodėl anksčiau „laisviečiui" Tomui Vytautui Raskevičiui, o dabar ir „žaliajam" A.P.Paražinskui prezidentas asocijuojasi su pica. Taip, G.Nausėda šiuo metu net labai puldinėjamas, bet ar verta prie to prisijungti ir banaliai persistengti?
Tvora ir žemė lietuvio tapatybėje
Nieko nepadarysi. Savo genuose vis dar esame žemdirbių tauta. Todėl, jeigu reikėtų apibūdinti tipiško, vis dar sėslaus, nepabėgusio lietuvio simbolius, tai būtų ne trispalvė, ne Vytis, ne kryžius, bet žemė ir tvora. Žemė, kaip asmeninio reikšmingumo, įsitvirtinimo pagrindas. O tvora - kaip atsiribojimo nuo kitų ir saugumo garantas. Tvora - kuo aukštesnė, o žemės - kiek galima daugiau.
Ką puolėme tverti išsigandę imigrantų invazijos? Ogi tvorą-koncertiną! Ko nė už ką nenorime atiduoti? Ogi žemės! Poligonams, geležinkeliams, aplinkkeliams ir užsieniečiams!
Tad ko stebimės, jog ir G.Nausėda - lietuvis? Ir kaip dabar žmogui gyventi su tvoros draiskanomis? Dar ims ir peršals. Nes tik solidi, tvirta sklypo tvora lietuvį sušildo.
Jie irgi nukentėjo per žemę
Jei inspektoriai nesibaidytų, jie tiesiog nespėtų paskui mus bėgioti. Daugiausia pažeidimų rastų gražiausiose Lietuvos vietose. Nes esame estetai. Nepakenčiame visokių dilgėlynų.
Pavyzdžiui, buvęs „valstiečių" žemės ūkio ministras Bronius Markauskas neatlaikė vaizdo, jog šalia jo mamos žemės stūkso visiškai apleista kaimyno žemė. Estetiškai neatlaikė ir tvarkingai suarė.
Buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės šeima 2018 metais estetiškai neatlaikė prieš dilgėlyno vaizdą šalia Skaisčių sklypo. Na, kaip galima taip tyčiotis iš valstybės žemelės? Todėl ėmė ir pavertė valstybės žemelę daržu, pastatė avilius. Agurkai žydi, bitutės zvimbia - tikra idilė! Tikrai už brūzgynus gražiau.
Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė taip susižavėjo Molėtų rajone vaizdu prie Stirnių ežero, kad 2007-aisiais hidrografiniame draustinyje pasistatė mobilų namelį-vagonėlį. Už tai buvo nubausta 5 tūkst. litų bauda ir vagonėlį išsivežė.
Pavilnių regioniniame parke yra milijardieriaus Dariaus Mockaus sklypas, kuris, anot inspektorių, yra priglaudęs ir apie 50 kv. m valstybinės žemės. Tai visiškas niekis. Tiek kvadratūros turi dviejų kambarių butas. Į tiek kvadratų tilptų vienas išsikerojęs ąžuolas. Tačiau nieko nepadarysi. Ir milijardierius veikia žemės ir tvoros trauka.
Niutono dėsnis, arba visi bejėgiai prieš žemės trauką
Ši trauka tiesiog kosminė, nes per nacionalizuotos žemės grąžinimo reformą mūsų sklypai skraidė, zvimbė kaip reaktyviniai lėktuvai. Kol sutūpė ten, kur ir turėjo sutūpti. Pas taip vadinamą elitą. Gražiausiose vietose.
Pavyzdžiui, Kaune 11-os privačių namų bendrija, kuriai priklausė akademinis ir medicinos elitas, prie Botanikos sodo priglaudė 33 arus valstybinės žemės. O europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, pasistatęs namus ne prie egzotinių sodo oranžerijų palmių, rožių, bet Vilniaus rajone, buvo inspektorių paragintas nugriauti tik lauko tualetą ir malkinę.
Valstybinės žemės apsitvėrimo nuodėmę kadaise buvo patyręs ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Nieko nuostabaus. Juk irgi lietuvis. Juk ir mūsų dainius Kristijonas Donelaitis XVIII a. Tolminkiemyje teisėsi su vietiniu dvaro valdytoju (amtmonu) dėl bažnyčiai priklausančios žemės.
Kita vertus, sklypas nėra sijonas, kad iš karto pamatytum, jog jis kažkaip kreivai sukirptas ir susiūtas. Kokio akylumo, sakalo žvitrumo turėtų būti gamtos mylėtojai, kad pastebėtų, jog Nausėdų sklypas šiek tiek ne taip sukirptas? Kiekvienoje sodų bendrijoje rastume kaimynų, metų metais besiriejančių dėl 1 metro lysvės, o kiekviename rajone - giminaičių, nepasidalinančių kelių arų.
O didžiųjų miestų miegamuosiuose rajonuose tikrai yra darbščių kaimynių, prie daugiabučių auginančių ridikėlius, krapus, serbentus. Irgi ant valstybinės žemės.
Taigi, žemelės „grobikės". Aukojančios mūsų visų šventą žemelę dėl kažkokio asmeninio ridiko. Bet „sakalo akims" rūpi tik elitas.
Nes kaip tu prieš visuomenę pasipuikuosi puldinėdamas eilines pensininkes?
