Apie LRT: vadovo ir žurnalistų įtaka yra rizikos veiksnys

Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Vytautas VALENTINAVIČIUS pasisakė už „greitą ir efektyvią" LRT reformą. Pasak mokslininko, šiuo metu „generalinis direktorius vienasmeniškais sprendimais valdo organizaciją be pakankamos atsvaros". Jo vertinimu, LRT vengia auditų - būtina sukurti sisteminę priežiūrą.

V.Valentinavičius kvietė „apsaugoti LRT tarybos narius nuo galimo persekiojimo priimant sprendimus" dėl vadovo priėmimo ir atleidimo. Jis atkreipė dėmesį, kad europinės taisyklės dėl žiniasklaidos laisvės nenustato reikalavimo dėl kvalifikuotos balsų daugumos skiriant ar atleidžiant vadovą.

Mokslininkas siūlė numatyti slapto balsavimo galimybes sprendžiant vadovo klausimus.

„LRT vadovas užima dominuojančią poziciją įtakingiausių žiniasklaidos atstovų reitingų viršūnėje. Atviras balsavimas prieš asmenį, turintį didžiausią įtaką žiniasklaidos sektoriuje ir kontroliuojantį nacionalinį eterį, sukuria neproporcingą asmeninio susidorojimo ir profesinio spaudimo riziką balsuojančiajam, todėl slaptas balsavimas vertintinas ne kaip skaidrumo vengimas, o kaip būtinas Tarybos narių nepriklausomumo garantas", - pabrėžė V.Valentinavičius.

Jis taip pat įspėjo dėl kitų įtakos darytojų poveikio ir interesų.

„Pavyzdžiui, Andrius Tapinas pripažino savo interesus - norėtųsi, kad ir Edmundas Jakilaitis, vertinamas kaip vienas įtakingiausių reitinguose, galėtų deklaruoti tuos interesus labai aiškiai, kiek jo įmonė, organizacija gauna lėšų iš LRT. Įtakos turėtojai turėtų būti vertinami labai rimtai", - pabrėžė mokslininkas.

Anot jo, jeigu pažvelgtume į dabar vykstančius procesus įtakos sferų požiūriu, „pamatytume daug daugiau įdomybių".

Anot V. Valentinavičiaus, tokie asmenys turėtų deklaruoti: esu LRT samdomas nuomonės formuotojas.

„Tada visiems būtų aišku, kad tai asmuo, kuris tarnauja LRT interesams, - komentavo V. Valentinavičius. - Situacija ydinga dėl to, kad šiandien sakoma, kad jie yra nepriklausomi žurnalistai, jiems duodama didelė erdvė vesti laidas, nors jie aiškiai ir labai akivaizdžiai turi tam tikrų finansinių interesų. Man kyla klausimas, kodėl ... čia neveikia jokie etikos kodeksai - visuomenė turėtų būti labai aiškiai informuojama."

Anot V. Valentinavičiaus, „nacionaliniam transliuotojui šiuo metu labai trūksta teisinių ir vadybinių saugiklių sistemos".

Socialdemokratė Indrė Kižienė teiravosi LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, „kurioje vietoje įžvelgiama grėsmė laisvam žodžiui". LRT vadovė atsakė, kad tokią grėsmę rodo kitų šalių pavyzdys.

Socialdemokratas Vytautas Grubliauskas pakomentavo LRT paskelbtą žinutę, esą protestai dėl LRT įstatymo pataisų buvo organizuojami LRT darbuotojų lėšomis.

„Gal visiškai nesusipažinusiems su techniniais dalykais toks paaiškinimas daro įspūdį. Bet aš šiek tiek žinau šitą virtuvę. Jūs niekada neleistumėte kažkam atsinešti savo klipuką ir leisti į eterį. Nelabai įtikina mane šitie paaiškinimai, kad tai buvo namuose padaryta, atnešta, sumontuota. Tai eterio laikas, galų gale tai - ir elektros energija", - komentavo V. Grubliauskas.