Henrikui Daktarui netinka įkalinimas iki gyvos galvos - stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme

H. Daktaras yra atlikęs privalomą 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kurią atlikus nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista švelnesne terminuoto laisvės atėmimo bausme. 

„Tačiau tik šio formalaus pagrindo nepakanka, kad griežčiausia bausmė būtų pakeista – turi būti įvertintas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslų pasiekimas ir jos poveikis nuteistajam, nusikalstamo elgesio ateityje rizika, padarytos žalos atlyginimas“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.

Jis pažymėjo, kad nėra nustatyta įstatymų leidėjo visų įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą H. Daktarui paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. Daktaras įvykdė visas individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones ir neabejotinai stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme, tačiau šie jo elgesio pokyčiai užfiksuoti tik pastaruoju metu.

Jam taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis, todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog elgesio pokyčiai yra pakankami ir stabilūs, kad būtų galima daryti išvadą apie jo pasirengimą integruotis į visuomenę, nekeliant jai pavojaus.

Be to, teisėjai atkreipė dėmesį į H. Daktaro dviprasmiškas požiūris į nusikalstamą elgesį ir į nukentėjusiesiems sukeltus padarinius (ir gailintis dėl savo elgesio, ir abejojant teismo nuosprendžiu), pasitaikančios impulsyvaus elgesio apraiškos nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad atlikęs bausmę H. Daktaras savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis.

Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje įsiteisėjo jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama. Tačiau po tam tikro laiko įkalinimo įstaiga su analogišku teikimu vėl galės kreiptis į apygardos teismą.

Advokatas nesutinka 

Skundą parašęs advokatas Vytautas Sirvydis siekė, kad H. Daktarui būtų nustatyta 5 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė. Advokatas teismui skundėsi, kad anksčiau teikimą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas neskyrė jokio dėmesio nuteistojo amžiui ir sveikatai,  jo socialiniams ryšiams su artimaisiais, jo sielovadinei veiklai, domėjimuisi Biblija.

Gynėjo manymu, Lietuvos teismai nepaiso Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) rekomendacijų dėl įkalintų iki gyvos galvos, priima formalias ir deklaratyvias nutartis.

Jis mano, kad nuolat ieškoma įvairių priežasčių netenkinti prašymų dėl terminuotos bausmės paskyrimo nuteistiesiems iki gyvos galvos.

„Priekaištaujama, kad neprisipažįsta. Tada, kai prisipažįsta, teismas rašo, kad nenuoširdžiai prisipažino“, – teigė advokatas. 

Vasario 18 dieną kalėjimo viršininko teikimo netenkinusi Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija akcentavo vis dar netinkamą H. Daktarą požiūrį į jo įvykdytus nusikaltimus, taip pat kaltės neigimą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, vertinimą esą skirta per griežta bausmė ir išskirtinai teigiamą požiūrį į save, tam tikrus nusikalstamo pasaulio subkultūrai būdingus mąstymo elementus.

Nors nuteistojo grėsmė mažėja, H. Daktarui gyvenant visuomenėje, pagal psichologų vertinimą, grėsmė jai išlieka vidutinė.

Tuo metu, advokato teigimu, EŽTT vertinimu, asmuo negali būti verčiamas prisipažinti.

68 metų H. Daktaras dabar bausmę atlieka Pravieniškių 2-ajame kalėjime, kur kali nuo 2018 m. 

Lietuvoje galioja įstatymo norma, kad iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų. Teikimus dėl tokių nuteistųjų bausmės švelninimo kasmet teikia kalėjimai, kuriuose šie nuteistieji atlieka nuosprendžiu paskirtą bausmę. Dėl terminuotos bausmės H. Daktarui į teismą kreipėsi kalėjimo vadovas.

H. Daktaras anksčiau teisme sakė, kad, priimant sprendimą dėl terminuotos bausmės jam skyrimo, visuomenėje gali būti jaučiama įtampa. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad teismas sprendžia ne dėl jo lygtinio paleidimo, o dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės nustatymo.

ELTA primena, kad Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad 1993–2000 metais veikė vienvaldžio lyderio H. Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas, kurio dalyviai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kt.).

„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo jo gyvenimo būdas. H. Daktaras labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas", – paskelbė teismas.

Kaunietis H. Daktaras Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams vykdyti.

Kartu su juo buvo nuteisti dar keliolika organizuoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių. 

Galutinis nuosprendis H. Daktaro byloje buvo paskelbtas 2016 m. balandį, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė H. Daktaro kasacinį skundą.

Šiuo metu Lietuvoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka 95 nuteistieji.

Daugiau nei 10 iš jų ateityje bus paleisti į laisvę – teismai nutarė, kad šie nuteistieji jau nėra tokie pavojingi visuomenei ir skyrė jiems terminuotas laisvės atėmimo bausmes. 8 nuteistieji, kalėję iki gyvos galvos, į laisvę jau buvo paleisti anksčiau.