Apeliacinis teismas atvertė garsiąją pedofilijos bylą: kas laukia Bartoševičiaus?

Žmones įaudrinusioje ir politinę padangę sudrebinusioje byloje prokuratūra siekia, kad jis būtų įkalintas 10 metų. Nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai kalba apie tas pačias įvykių vietas, tuos pačius laikotarpius ir mini tik vieną asmenį.

Pasirodė teisme

Lietuvos apeliacinio teismo (LApT) trijų teisėjų kolegija trečiadienį uždarame posėdyje pradėjo nagrinėti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus 7 metams kalėti nuteisto buvusio Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario 38 metų K.Bartoševičiaus bylą.

Jis atvyko į savo bylos posėdį. Pasak „Eltos", K.Bartoševičius žurnalistams pakartojo esantis nekaltas ir tikisi, kad jo skundas bus patenkintas: „Aš ne nuomonę turiu, aš faktus turiu tiesiog. Jūs kartais klausiate manęs taip, tarsi aš nežinočiau, ko nesu padaręs, abejočiau, ko nesu padaręs."

Jo advokatas patvirtino, kad prašys atlikti įrodymų tyrimą - apklausti papildomus liudytojus, pateikti papildomą medžiagą.

Nagrinėja keturis skundus

Kaip rašė „Vakaro žinios", šių metų liepos 10 d. Panevėžio apygardos teismas K.Bartoševičių nuteisė dėl nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo, iš viso - dėl 10 nusikalstamų veikų padarymo.

Byloje nukentėjusiais nurodyti keturi vaikai, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais. Jiems priteista neturtinė ir turtinė žala: didžiausia suma 14 tūkst. eurų - prievartautam vaikui.

Po to buvo pateikti keturi apeliaciniai skundai.

Nuteistąjį ginantis advokatas Olegas Šibkovas apeliaciniame skunde prašo K.Bartoševičių išteisinti arba skundžiamą nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiais prokuroras Donatas Skrebiškis paprašė paskirti kaltinamajam 10 metų kalėti.

Be to, prašoma taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę: po laisvės atėmimo bausmės atlikimo K.Bartoševičiui atimti teisę 5 metus dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis.

Kaip LApT informavo „Vakaro žinias", vieno nukentėjusiojo atstovė skunde prašo nuteistajam paskirti ne mažesnę nei 10 metų laisvės atėmimo galutinę subendrintą bausmę.

Taip pat prašoma pakeisti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies atmestas jos civilinis ieškinys, ir iš nuteistojo priteisti (bendrai suskaičiavus) beveik 35 tūkst. eurų neturtinės ir turtinės žalos.

Dar vieno nukentėjusiojo atstovė prašo nuteistajam paskirti ne mažesnę nei 4 metų galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, o taip pat - daugiau nei 35 tūkst. eurų neturtinės ir turtinės žalos.

Mini tik vieną vyrą

Apygardos teismas pažymėjo, kad visi K.Bartoševičiui pareikšti kaltinimai neabejotinai pasitvirtino ir jie buvo įrodyti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismas nurodė, kad nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai savo parodymuose kalba apie tas pačias įvykių vietas, tuos pačius laikotarpius ir mini tik vieną asmenį - K. Bartoševičių: „Jokių kitų asmenų, kurie būtų darę nusikalstamas veikas prieš nepilnamečius, nė vienas nukentėjusysis ar nepilnametis liudytojas nenurodė. Tai, kad visi jie parodymus pateikė savaip, akcentuodami būtent jiems reikšmingas aplinkybes, rodo skirtingą vaikų suvokimą ir įvykių atgaminimą, apie ką pasisakė ir ekspertai."

K.Bartoševičiaus advokatas kėlė abejones dėl nukentėjusiesiems atliktų psichiatrijos-psichologijos ekspertizių patikimumo.

Teismas pažymėjo, kad ekspertizes atliko kompetentingos ekspertės, kurios patvirtino savo išvadas teismo posėdžiuose, atsakė į visus proceso dalyvių keltus klausimus. Todėl pritarta ekspertinėms nuomonėms dėl nukentėjusiesiems konstatuotų sveikatos sutrikdymo faktų ir dydžio.

Prokuratūra prašė teismo K.Bartoševičiui kartu su laisvės atėmimo bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą 5 metus po bausmės atlikimo dirbti su vaikais.

Teismas pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad asmenims, pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų prieš vaikus, draudžiama užsiimti veikla, susijusia su mažamečiais ir nepilnamečiais asmenimis: „Tai reiškia, kad K. Bartoševičius įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui su vaikais dirbti negalės."

Ir dėl mažamečio prievartavimo

Prokuratūra skelbė, kad K.Bartoševičius kaltinamas dėl dviejų epizodų - vaiko, kai jis buvo mažametis ir nepilnametis, seksualiniu prievartavimo. Buvusiam parlamentarui pateikti kaltinimai ir dėl keturių seksualinio tvirkinimo epizodų nukentėjusiajam esant jaunesniam negu 16 metų. Taip pat yra keturi epizodai dėl sveikatos sutrikdymo.

„Tvirkinamaisiais ir seksualinio prievartavimo veiksmais šiems nepilnamečiams ir mažamečiams padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas", - yra tvirtinusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Koks nukentėjusiųjų amžius, lytis, kur ir kada galėjo būti įvykdyti nusikaltimai neatskleidžiama, nes griežtai saugomas vaikų konfidencialumas. Tačiau pastebėta, kad veiksmai galėjo vykti ilgiau nei metus, nusikaltimai padaryti K.Bartoševičiui būnant Seimo nariu.

Sudrebino Seimą

Rezonansinis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 m. lapkričio 15 d. Anot N.Grunskienės, jis užtruko, nes reikėjo laukti specialistų. 2023 m. liepą byla pasiekė teismą.

Galimos pedofilijos skandalas praeitos kadencijos Seimo valdančiuosius supurtė 2023 m. pradžioje. Kaip rašė „Vakaro žinios", sausio 23 d. (pirmadienį) generalinė prokurorė raštu kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen prašydama inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, kurios metu būtų kreipiamasi dėl leidimo patraukti vieną parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises.

Vis tik Seime dėl K.Bartoševičiaus klausimo nebereikėjo prakaituoti, nes prieš pat prokuratūros išplatintą pranešimą nuskambėjo žinia, kad jis atsisako mandato.

Vėliau paaiškėjo, kad K.Bartoševičius prašymą atsiuntė dar sausio 20 d. (penktadienio) vakare, būdamas komandiruotėje Čilėje. Apie tai, kad jam pateikti įtarimai, viešai buvo pranešta 2023 m. vasario 1 d.

Seimo opozicija bei žurnalistai kėlė abejones, kad K.Bartoševičius galėjo būti kolegų perspėtas skubiai trauktis iš Seimo tam, kad jo pavardė nebūtų paviešinta.

Prokuratūra nusprendė galimo informacijos nutekinimo aplinkybių netirti, nes nematė pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti pakenkta jo atlikimui bei jo eigai.

Ryškus personažas

K.Bartoševičius į Seimą buvo išrinktas pagal TS-LKD sąrašą, dalyvavo Kultūros ir Ateities komitetų veikloje, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai. Atlikti ryškų šuolį daugiamandatės apygardos sąraše, matyt, jam padėjo ir televizijos humoro laidose sukurtas milijonieriaus „Mėslitos" direktoriaus Sauliaus Poškos personažas.

Prieš tapdamas Seimo nariu jis ne vienoje mokykloje dirbo ekonomikos mokytoju, 2012-2020 m. buvo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas" direktorius.