Algirdas Paleckis: smerkiu stalininio režimo nusikaltimus Lietuvoje

Taip jis kalbėjo per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) posėdį trečiadienį. Šio teismo trijų teisėjų kolegija nagrinėjo A. Paleckio skundą dėl nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl pokario Lietuvos partizanų niekinimo.

Skundu A. Paleckis su savo advokatu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo kovo 13 dienos nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą. Nuteistasis posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš Kauno kalėjimo, kur ir atlieka laisvės atėmimo bausmę.

„Savo komentare kalbėjau apie Amerikos politikos dviveidiškumą. (..) Amerika atidavė Lietuvą SSRS (…), o paskui kvietė į miškus“, – per posėdį kalbėjo A. Paleckis. 

Jis tikina, kad ginkluotos rezistencijos žala Lietuvai nevadino. 

„Bet ką darė Amerikos propaganda per Amerikos balsą, per kitus radijus, jie tiesiog ragino masiškiau bėgti lietuvius į miškus ir priešintis tarybinei kariuomenei, nors pati Amerika ką tik buvo atidavusi Lietuvą Jaltos konferencijoje Tarybų Sąjungos įtakai ir sudėčiai“, – viešame pasisakyme yra teigęs A. Paleckis.

A. Paleckis sako manantis, kad dalis žmonių pokaryje į miškus slėpdamiesi nuo mobilizacijos į sovietų kariuomenę, kiti bėgo iš idėjos, manydami, kad gelbsti žlugusį Smetonos režimą.

Nuteistasis skundėsi, kad Lietuvos teismai ignoravo Europos Žmogaus Teisių Teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose.

„Mano pasisakymas nebuvo kategoriškas. (..). Tikiuosi, kad teisite mane ne kaip Algirdą Paleckį,  o kaip paprastą ES pilietį, taikydami teisės principus“, – į teisėjus kreipėsi A. Paleckis.

Savo verdiktą LAT skelbs gruodžio 9 dieną.

Advokatas kritikuoja nuosprendį

Tuo metu A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas sako, kad jo klientas nuteistas nepagrįstai, o į teismus yra perkeliami istoriniai debatai.

„Šios bylos kontekste istoriniai faktai – tai pokario ginkluota rezistencija Lietuvoje, jos ištakos ir kai kurie padariniai. Ginkluotos rezistencijos aspektu, istorinė tiesa – tai ginkluota kova už Lietuvos laisvę. Ginamasis šios istorinės tiesos byloje minimo pasisakymo dalyje neneigė, nemenkino jau vien todėl, kad šia tema apskritai nekalbėjo, jis išsakė savo nuomonę tik istorinių faktų aspektu, tai yra dėl tik ginkluotos rezistencijos formavimosi, Vakarų šalių ir JAV įtakos pačiai kovai bei dėl kai kurių tos kovos neigiamų padarinių. Iki šiol nekonkretizuoti žuvusių civilių skaičiai", – per posėdį kalbėjo advokatas.

Jis sako, kad A. Paleckį nuteisęs Kauno apygardos teismas bandė nustatyti istorinį faktą, kad civilių žuvo mažiau, nei kad paminėjo A. Paleckis.

„Manau, kad teismai neturėtų nustatinėti istorinių faktų, remdamiesi prielaidomis. Tokia praktika gali privesti prie nuomonės apie vienų ar kitų istorinių faktų nepagrįsto kriminalizavimo, saviraiškos laisvės nepagrįsto ribojimo“, – kalbėjo advokatas.

Kovą Kauno apygardos teismas paskelbė, kad tenkina prokuratūros skundą – A. Paleckio veiksmas dėl partizanų šmeižimo buvo tikslingas, jis nusikalto atlikdamas bausmę, laisvės atėmimo bausmė nesustabdė jo nuo naujo nusikaltimo vykdymo.

Tuo metu Generalinės  prokuratūros prokuroras Sergejus Stulginskis prašė atmesti skundą.

„Kasaciniame skunde keliamos abejonės prieštarauja nuosprendžio turiniui. A. Paleckis sąmoningai iškraipė faktus, norėjo taip veikti, nutylėjo pagrindinį ir esminį pokario rezistencijos tikslą. Jo pasisakymas buvo pakankamai kategoriškas“, – per LAT posėdį kalbėjo prokuroras.

Prokuratūra, reaguodama į viešą A. Paleckio pasakymą, kad dėl pokario Lietuvos partizanų kaltės žuvo 25 tūkst. civilių gyventojų, iš jų 1 tūkst. buvo kūdikiai, teigė, jog vyras akivaizdžiai menkina partizanus. Atkreipiamas dėmesys, kad tokia statistika buvo sudaryta iki 1990 metų, ją rinko ne istorikai, o KGB darbuotojai. 

Pareigūnai siekė nuteisti A. Paleckį už tyčinį 1944-1955 m. sovietų vykdytų nusikaltimų Lietuvoje neigimą. Teisėsaugos duomenimis, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad 2022 m. spalį A. Paleckis viešai pritarė tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino.

„Puikiai žinojo Vašingtono žmonės, kad jėgos nelygios, kad bet koks jaunas vaikino išėjimas į mišką baigsis jam tragiškai. Buvo nužudyta tų žmonių, kurie klausė Amerikos balso“, – kalbėjo A. Paleckis.

Jo baudžiamojoje byloje konstatuota, kad, pasisakydamas apie Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją, A. Paleckis pateikė Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovos motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.

A. Paleckis taip pat teigė, kad partizanai „prišaudė“ žydų vaikų, senukų ir moterų, esą partizanai žudė paprastus valstiečius, partizanai vaizduojami kaip bėgantys ir besislapstantys, „smetoninio režimo“ gelbėtojai.

Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtinta, kad A. Paleckio viešame pasisakyme nurodyti duomenys ir pateikta dalis šaltinių, kuriais, pasak A. Paleckio, jis rėmėsi, neatitinka Lietuvos istorijos, paremti KGB nurodyta informacija, kurie vėliau buvo oficialiai paneigti kitų istorikų ir kituose oficialiuose šaltiniuose.

54 metų A. Paleckis dabar Kauno kalėjime atlieka bausmę už rengimąsi šnipinėti Rusijai – Generalinė prokuratūra A. Paleckį su bendrininku Deimantu Bertausku kaltino rinkus Rusijos žvalgybą dominančią informaciją, kaip teigė prokuratūra, jiems buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas. A. Paleckis taip pat laikomas vienu iš „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų, šią asociaciją teismas likvidavo kaip veikiančią prieš Lietuvą.

2012 m. tuometinis partijos „Frontas“ lyderis A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai radijo laidoje pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Šioje byloje jam buvo skirta piniginė bauda.