Nors visai neseniai už žodžio laisvę prie Seimo net kelias dienas vyko daugiatūkstantiniai mitingai, realybėje žodžio laisvė tampa tik tam tikrų grupių privilegiją. Kalbantys nepatogiai ar keliantys klausimus sulaukia puolimo, kritikos ir net susidorojimo.
Tai savo asmenine patirtimi neseniai pajuto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, partijos „Lietuva-VISŲ" pirmininkas Aleksandras Nemunaitis. Už tai, kad kėlė klausimus, ar Vilniaus savivaldybė pasiruošusi snygiui, politikui dabar teks aiškintis etikos sargams.
Silpnina vilniečių pasitikėjimą savivaldybe
A.Nemunaitis sulaukė pranešimo apie prieš jį pradėtą tyrimą dėl to, kad ,,Facebook" asmeninėje paskyroje paskelbė įrašą ir vaizdo komentarą, kuriame paskleidė, kaip rašoma pranešime, galimai nepatikrintą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, esą Vilnius „apie savaitę neturėjo druskos", todėl negalėjo tinkamai tvarkyti sniego.
„Yra pagrindo įtarti, kad nurodyti Jūsų teiginiai yra faktiškai neteisingi, klaidina gyventojus dėl realios situacijos, silpnina vilniečių pasitikėjimą Vilniaus miesto savivaldybės ir miesto tvarkymo įmonių darbu, apsunkina institucijų komunikaciją ir gali lemti klaidingus lūkesčius dėl paslaugų gavimo galimybių esant ekstremalioms oro sąlygoms.
Skleisdamas nepatikrintą informaciją ir formuodamas tai, kaip teiginius, Jūs galimai specialiai menkinote Vilniaus miesto tvarkymo įmonių vykdomą veiklą", - rašoma A.Nemunaičiui skirtame dokumente apie pradėtą tyrimą. Skundą dėl to komisijai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės narys, konservatorius Vytautas Budreika.
Skundas bus nagrinėjamas kovo pradžioje, tačiau A.Nemunaitis jau pateikė atsiliepimą į jį. Jis nurodo, kad įraše kvestionavo, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos turėjo pakankamus reagento (druskos) likučius ir ar dėl to nebuvo paveikta sniego ir slidumo kontrolė mieste.
„Šis pasisakymas buvo susijęs su akivaizdžiai sutrikusiu eismo pralaidumu ir viešuoju interesu gauti aiškų institucijų paaiškinimą dėl pasirengimo bei sprendimų priėmimo.
Pasisakymo tikslas buvo ne menkinti savivaldybės institucijas ar paslaugų teikėjus, o inicijuoti viešą atsakomybės, pasirengimo ir valdymo kokybės aptarimą. Savivaldybės veikla ekstremalių oro sąlygų metu tiesiogiai veikia gyventojų saugumą, ekonominę veiklą ir kasdienį mobilumą, todėl kritiniai klausimai šioje srityje yra pagrįsti", - nurodo politikas.
Siūlo pateikti paneigiančius faktus
Savo atsakyme jis patvirtino, kad rėmėsi savo šaltinių informacija: „Jeigu savivaldybė ar atsakingos įmonės pateikia faktinius duomenis, kurie paneigia mano gautą informaciją, politinėje komunikacijoje laikau normalu tai patikslinti ar viešai įvertinti naujai gautus faktus.
Tokios korekcijos yra demokratinės diskusijos dalis - jos neturėtų būti traktuojamos kaip etikos pažeidimas."
A.Nemunaitis taip pat primena, kad Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina teisę laisvai reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją bei idėjas, ypač kai tai susiję su viešuoju interesu ir valdžios institucijų veikla.
Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nuosekliai pabrėžia, kad politinės kalbos ir viešos kritikos apsauga demokratinėje visuomenėje yra itin svarbi.
- Kaip vertinate prieš jus pradėtą tyrimą? - „Vakaro žinios" paklausė Aleksandro NEMUNAIČIO.
- Tai yra bandymas nutildyti, kad nekritikuočiau. Visi ruošiasi rinkimams. Liko tik metai.
- Rašoma, kad „galimai specialiai menkinote Vilniaus miesto tvarkymo įmonių vykdomą veiklą". Kaip toks teiginys gali būti įrodytas?
- Nežinau, niekada nebuvau nagrinėjamas komisijoje. Nežinau, kaip procesas vyks. Aš labai pasitikiu savo šaltiniais ir manau, kad esu teisus.
- Ar galėsite šį pasakytą faktą dėl druskos trūkumo įrodyti?
- Nežinau, ar turėčiau kiekvieną kartą įrodinėti keliamą klausimą. Jeigu sakau, kad žmonės nepatenkinti transporto kokybe Vilniuje, ar aš turiu prieš tokį pasisakymą padaryti reprezentatyvią apklausą, kad galėčiau paskleisti tokį teiginį? Ne.
Įsivaizduoju, kad opozicijos politikas yra tas, kuris kritikuoja, kelia klausimus, parodo, kas yra nepadaryta. Nes nejaugi negalima nei duobių kelyje kritikuoti, nei Nacionalinio stadiono. Dar labiau nustebau, kad tyrimą pradėti komisijoje buvo pritarta vienbalsiai: pritarė tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovai.
EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kiek politikas gali kritikuoti kitus politikus, Vyriausybę, kokia yra politikų kritikos tolerancija. Politikas tikrai neturi kiekvieną kartą susirinkti kritiką patvirtinančios informacijos.
- Už kritiką Nacionalinio stadiono projektui sulaukėte „Hanner" vadovo Arvydo Avulio pasisakymo, kad būsite nepageidaujamu asmeniu. Kaip tai galėtų atrodyti praktikoje?
- Tai yra nerealizuotinas dalykas. Mačiau, kad ir meras Valdas Benkunskas pasisakė, kad demokratinėje šalyje to negali būti. O žinant, kad pats objektas priklauso savivaldybei, toks pasisakymas yra visiškas nonsensas.
Gal žmogus pasikarščiavo, nors kelias dienas iš eilės tai kartojo žiniasklaidoje. Nėra galimybės ten neįleisti ne tik manęs, bet ir bet ko kito. Nebent tai būtų kažkoks agresyvus chuliganizmas ar kita įstatymuose draudžiama veika.
Įleisti ar ne gali privačiame klube, biure ar kitur. O čia ponas A.Avulis yra tik statybininkas, statantis objektą savivaldybei, Spręsti, ką įleisti ir ne, jis negali. Todėl į tai net nereaguoju ir vertinu tik kaip spaudimą politikui.
- Po tokio puolimo mažiau kalbėsite ir kritikuosite?
- Dar daugiau kalbėsiu. Priėmiau tai asmeniškai. Supratau, kad esu nepatogus. Man tai yra tam tikras įvertinimas, kad konkuruoju pakankamai rimtai. Esu paskelbęs, kad kandidatuosiu į Vilniaus merus, manau, priešininkai mato, kad mano reitingai kyla ir turiu potencialo sudaryti rimtą konkurenciją kovoje dėl Vilniaus mero posto.
- Neseniai prie Seimo vyko daugiatūkstantiniai mitingai už žodžio laisvę. Kiek jos šiandien Lietuvoje yra?
- Turime tai, kad žmonės, kurie tarsi kovoja už žodžio laisvę, iš tiesų kovoja už tai, kad būtų girdima tik jų pozicija, o visos kitos yra slopinamos ir naikinamos. Tai jau yra cenzūra. Turime juoduosius sąrašus žiniasklaidoje.
Žmonės bijo kalbėti apie kai kuriuos dalykus, nes žino, kad bus atoveiksmis darbovietėje ir kitur. Ne, absoliučios žodžio laisvės mes neturime. Lyg ir galime kažką kalbėti, bet baimė tikrai yra ir tikrai yra cenzūra.