Aferistą vėl teisia: šįkart atsakys dėl 1,7 mln. eurų išviliojimo

Nukentėjo 27 žmonės

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atvertė 53 tomų bylą, kurioje kaltinimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu pareikšti buvusiam nekilnojamo turto brokeriui 41 metų vilniečiui Mindaugui Taraškevičiui. Jam teks atsakyti ir dėl nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo ir laikymo.

Kaip skelbė Vilniaus apygardos prokuratūra, įtariama, kad 2021-2024 m. šis vilnietis apgaule įgijo svetimo turto už 1,7 mln. eurų. Buvo tiriami 35 nusikalstamų veikų epizodai, nukentėjusiais pripažinti 27 asmenys.

M.Taraškevičius kaltinamas tuo, jog 2021-2022 m. su nukentėjusiaisiais sudarydavo paskolų sutartis, pagal kurias jam buvo išmokėta 1,225 mln. eurų, tačiau vyras jų negrąžino.

Be to, vilnietis, neturėdamas teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu, 2021-2024 m. internete skelbdavo apie parduodamas patalpas bei sklypus. Įtariama, kad kaltinamasis susidomėjusiems asmenims pateikdavo suklastotą nekilnojamojo turto duomenų išrašą, kuriame būdavo pašalinti duomenys apie neva parduodamo turto areštą.

Su nukentėjusiaisiais sudaręs preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis M.Taraškevičius gaudavo avansą. Žmonių patirta žala svyruoja nuo 1,5 iki 130 tūkst. eurų.

Kitoje byloje - beveik 700 tūkst. eurų

M.Taraškevičius už analogiškus nusikaltimus jau sėdi už grotų. Pernai gruodį jam skirta subendrinta 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2025 m. vyras išgirdo nuosprendžius dviejose bylose. Vienos iš jų duomenimis, 2022-2023 m. neturėdamas teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu M.Taraškevičius portale skelbė apie parduodamas patalpas bei sklypą.

Pavyzdžiui, jis ne kartą panaudojo schemą, kai rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartyje melagingai nurodė, kad administracinės patalpos neva priklauso jo tuometinei gyvenimo draugei, nieko nežinojusiai apie vykdomą nusikaltimą.

Vyras naudojosi ir ne savo sąskaitomis. Susidomėjusiems žmonėms jis taip pat pateikdavo išrašą, kuriame būdavo pašalinti duomenys apie turto areštą.

Nukentėjusieji pervesdavo pinigus, manydami, kad vykdoma teisėta sutartis. M.Taraškevičius avansinį mokėjimą pasisavindavo.

Bylos duomenimis, nukentėjo šešiolika fizinių ir juridinių asmenų. Viena moteris tvirtino, kad prarado daugiau nei 96 tūkst. eurų, kuriuos jai padovanojo mama, pardavusi šeimos namą, žemės sklypą, o gautus pinigus padalinusi vaikams.

Vilnietis nuteistas ir dėl to, kad 2014 m. su vienu žmogumi, o 2022 m. su įmone sudarė paskolų sutartis, pagal kurias buvo išmokėta daugiau kaip 183 tūkst. eurų, bet pinigai negrąžinti.

Buvo tiriama 19 nusikalstamų veikų epizodų, kai M.Taraškevičius apgaule įgijo svetimo turto už 696 850 eurų. Vilniaus miesto apylinkės teismas liepą jam skyrė kalėti 3 metų 8 mėnesius, bet bausmės vykdymą atidėjo 3 metams.

Prokurorė Rasa Bekišienė tokį nuosprendį apskundė.

Apsimetė buto pirkėju

Vilniaus apygardos teismas lapkritį nusprendė, kad aferistas turi kalėti. Buvo atsižvelgta į prokurorės skunde nurodytus argumentus, kad M.Taraškevičius nusikaltimus vykdė ilgą laiką, juos tęsė ir po to, kai jam kitame ikiteisminiame tyrime buvo skirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra.

Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė esąs pasiryžęs atlyginti padarytą žalą, nukentėjusiesiems priteistų ieškinių nebuvo atlyginęs ar pradėjęs tai daryti.

Be to, apygardos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę kitoje byloje M.Taraškevičiui skyrė kalėti 4 metus, per pastaruosius penkerius metus jis ne kartą baustas už administracinių nusikaltimų padarymą.

Minėtos bylos duomenimis, portale radęs skelbimą apie sostinės Vytenio gatvėje parduodamą butą vilnietis apsimetė pirkėju ir su pardavėjais pasirašė sutartį M.Taraškevičiaus vadovaujamos mažosios bendrijos vardu.

Bendrija įsipareigojo sumokėti apie 103 tūkst. eurų, tačiau sutarties nevykdė. Tuo tarpu aferistas šį butą pasiūlė pirkti kitiems žmonėms.

Anot prokuratūros, M.Taraškevičius avansą pasisavindavo. Tokiu būdu penkių asmenų patirta žala bendrai siekė 130 tūkst. eurų.