2 nuotr.Paaiškėjo, kad bankinės paslaugos vis labiau tolsta nuo paprastų vartotojų - jau net 15-oje savivaldybių negalima gauti paslaugų „gyvai", nes paprasčiausiai išnyko bankų skyriai arba kai kur jų net ir nebuvo.
Seime prisistatydamas antrai kadencijai vadovauti Lietuvos bankui prezidento Gitano Nausėdos siūlomas Gediminas Šimkus sulaukė įdomių klausimų ir pateikė daug įdomios informacijos.
Parlamentras Bronis Ropė pastebėjo, kad, atėjus pandemijai, bankai užsidarė ir liko užsidarę.
„Šiandieną klientai, na, pakeliui eidamas neužeisi turėdamas laiko. Ar tai suderinta su jumis? Kokie numatomi pokyčiai šioje srityje?" - teiravosi B.Ropė.
„Taip, ta fizinio buvimo regionuose mažėjimo tendencija vyko, jinai šiuo metu yra pristojusi. Deja, tai kritiškai vertintinas dalykas.
Taip, pripažįstame, kad vyksta stiprūs demografiniai pokyčiai, pripažįstame, kad dalis mokėjimų keliasi į skaitmeninę erdvę, bet kita dalis visuomenės yra tokia, kokia yra, su savo skaitmenine pažanga arba gebėjimais, su savo, vadinkime taip, preferencijomis, kaip atlikti mokėjimą, kaip būti aptarnautam ir panašiai.
2023 metais mes, taip sakant, rekomendavome bankams užtikrinti fizinę klientų aptarnavimo galimybę ir būtinybę. Tai yra vienas dalykas.
Bet antras dalykas, mes matome, kad kai kurie bankai tiesiog pasitraukia iš regiono. Reikia pripažinti, 15 savivaldybių šiuo metu nėra banko skyriaus. Bet tai nereiškia, kad nėra sprendimo.
Šiuo atveju mes, pavadinkime taip, diskutuojame su bankų sektoriumi, kaip galėtų būti užtikrinamas fizinis buvimas visuose regionuose.
Tai gali būti ir savivaldybės paslaugos, tai gali būti kokios nors mobilios paslaugos ir panašiai. Progresas, deja, yra labai lėtas ir netenkinantis. Jeigu matysime, kad ta pažanga toliau bus labai lėta, aš jau esu sakęs, aš prašyčiau jūsų pagalbos suteikti Lietuvos bankui mandatą imtis griežtesnių reguliavimo priemonių", - dėstė G.Šimkus.
Viktoras Fiodorovas antrino B.Ropei, kad bankai nutolo nuo paprasto vartotojo. Tačiau V.Fiodorovas domėjosi kitu klausimu, kuris sunkiai sprendžiamas - apie žmones, kurie dirba kadencijomis: įstaigų, mokyklų, valstybinių ir savivaldybių įmonių vadovus ir panašiai.
„Jie -dirbantys pagal terminuotąją darbo sutartį, bet iš esmės įstatymas įpareigoja dirbti pagal kadencijas, ir žmonės, kurie dirba individualiai, yra silpnoji pusė.
Jie, pavyzdžiui, negali paimti paskolų, ir šito dalyko nė Lietuvos bankas, aš nekalbu apie kitus bankus, per tą laiką neišsprendė. Manau, kad tai yra didelė problema, juolab kad entuziazmas Seime įdarbinti visus kadencijomis yra didelis. Tai reiktų šį klausimą išspręsti", - konstatavo F.Fiodorovas.
G.Šimkus sako, kad yra priimtos atsakingo skolinimo nuostatos.
„Kalba yra ne apie kadencijas ir ne apie terminuotąsias sutartis, o apie tvarias pajamas.
Ir jeigu yra profesionalas, jeigu jisai dirba, turi penkerių metų kontraktą, paskui galbūt vėl penkerių metų kontraktą, paskui galbūt šešerių metų kontraktą, tai vis tik yra tvarių pajamų ir tai įskaičiuojama į tvarių pajamų apibrėžimą.
Terminuotumas pačios sutarties nėra priežastis laikyti, kad pajamos būtų netvarios", - tikino G.Šimkus.
Seimo narys Valius Ąžuolas pastebėjo, kad Lietuvos bankas valdo dar Antano Smetonos nupirktą auksą.
„Kodėl per jūsų kadenciją ir per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos bankas nė vieno kilogramo aukso nenupirko, nors, žiūrint į lenkus, jie padarė tai puikiai?" - stebėjosi V.Ąžuolas.
„Mes apdairiai investuojame. Mes esame didžiausias, turbūt turėčiau sakyti, institucinis investuotojas Lietuvoje - investuojame į įvairius instrumentus, įvairias valiutas. Auksas yra viena jų, bet mes investuojame nebeatodairiškai.
Nė į vieną priemonę nebėgame pagal vienos arba kitos pelningumą. Mes norime nuosekliai nešti savo indėlį į valstybės biudžetą, todėl rizikos diversifikavimas, tai yra atskirų rizikos priemonių įnašas į bendrą portfelį, privalo būti vienodas, jeigu mes nenorime kada nors likti kaip ta bobutė iš pasakos - prie suskilusios geldos.
Kalbant apie auksą ir investicijas į auksą, aukso kaip investicijos dydis šiuo metu labai gerai atitinka bendrą investicinio portfelio diversifikavimą", - atsakė Lietuvos banko vadovas.
G.Šimkus taip pat išvardino, kas gero įvyko per pirmąją jo kadenciją.
„Įsigaliojus Lietuvos banko inicijuotam Solidarumo įnašo įstatymui, kredito įstaigos į valstybės biudžetą papildomai pervedė 540 mln. eurų gynybos poreikiams finansuoti.
Finansų rinkoje padaugėjo gyvybės bei konkurencijos. Pagrįsiu faktais.
Šiandien bankų sistemą sudaro 20 bankų, 20 dalyvių, o per pastaruosius metus ją papildė 4 nauji žaidėjai.
Lietuvą, kaip palankią verslo plėtrai jurisdikciją, pasirinko tarptautiniu mastu gerai žinomos bankų įstaigos, pavyzdžiui, didžiausias Lenkijos bankas, antras didžiausias Vokietijos bankas.
Stiprėjo ir mažesni rinkos dalyviai. Kredito unijų paskolų portfelis per penkerius metus padvigubėjo iki beveik 1,5 mlrd. ir regionuose jos tampa realia alternatyva bankams, o kai kurios jų pačios turi ambicijos tapti bankais", - kalbėjo G.Šimkus.
