1 nuotr.Prieš 70 metų Lietuvoje buvo išmatuota pati žemiausia oro temperatūra per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.
Visoje šalyje 1956 m. tiek sausio 31, tiek vasario 1 d. naktimis minimali oro temperatūra nukrito žemiau -30 °C.
Abi naktys buvo rekordiškai šaltos: viena tapo rekordiškai šalčiausia sausio mėnesio naktimi, kita - vasario.
Net sausio 31-osios dieną oras (kad ir kaip keistai beskambėtų) sušilo vos iki 24-30 laipsnių šalčio.
Po tokios labai šaltos dienos stojo pati šalčiausia Lietuvos matavimų istorijoje naktis.
Utenoje buvo išmatuotas visų laikų Lietuvos šalčio rekordas, -42,9 °C.
Sausio 31-osios paros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -31,0 °C, o vasario 1-osios -28,2 °C (žr. lentelėje).
Lyginant su šių laikų (1991-2020 m.) klimatinėmis sąlygomis, buvo susidarę, atitinkamai, net 27,6 ir 25,1 laipsnio neigiamos anomalijos.
Tokių ekstremaliai šaltų orų kaltininkas - galingas anticiklonas, kurio pietrytinėje dalyje buvo labai šaltos oro masės branduolys.
Toks speigas daugeliui žmonių turėjo būti įsimintinas, nes dar tų pačių 1956 metų sausio viduryje ir savaitę prieš speigą buvo atodrėkis (teigiama oro temperatūra).
Po tokio šilto laikotarpio šalį tiesiog užgriuvo ekstremalūs šalčiai. Vėliau, po rekordiškai šaltos mėnesių sandūros, vasario 2-5 dienomis šaltis truputį atslūgo (vidutinė paros oro temperatūra siekė apie -15 °C), tačiau po keleto dienų, vasario 8-osios naktį, vėl paspaudė labai didelis šaltis.
Utenos meteorologijos stotyje buvo išmatuota net -40,9 °C, o Varėnos MS - net -40,2 °C.
Faktas: atmetus šiandienos rytą (kai Šeduvoje šalo iki -30,1 °C), paskutinį kartą -30 °C ar žemesnė oro temperatūra Lietuvoje (bet ne visoje šalies teritorijoje) buvo fiksuota lygiai prieš 14 metų - 2012 m. vasario 2, 4, 5, 6 dienomis.
Analizuojant praeities duomenis akivaizdu, jog dėl klimato kaitos speigų (<-30 °C) tikimybė Lietuvoje ženkliai sumenko, tačiau neišnyko.
Sinoptikai informuoja, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį oro temperatūra daug kur nukris iki 28-33 laipsnių šalčio.
