2025 metai – neįtikėtinų Lietuvos išskirtinių pasiekimų metai

Įmonė, ilgus metus registravusi rekordus, šiandien veikia kaip Viešoji įstaiga „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba" (anksčiau - agentūra „Factum" prie Lietuvos kultūros fondo) neberegistruoja rekordų. Vietoje jų registruojami išskirtiniai pasiekimai. Be to, be Lietuvos masto pasiekimų, dabar registruojami ir atskirų miestų bei rajonų išskirtiniai pasiekimai. Taip siekiama skatinti vietos bendruomenes didžiuotis savo laimėjimais ir juos plačiau pristatyti visuomenei.

Dalis šių pasiekimų skelbiami Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos sutrumpintai - LIPT interneto svetainėje www.lipt.lt.

2025 metų pabaiga pasižymėjo „kultūrininkų", saugančių kultūrą, mitingų gausa, todėl šią išskirtinių pasiekimų apžvalgą pradėkime nuo kultūrinių išskirtinių pasiekimų, įgyvendintų be Kultūros ministerijos ar Kultūros tarybos paramos.

2025 m. birželio 7 d. Palangoje VšĮ linijinių šokių mokykla „Linedance LT" surengė XX ąjį linijinių šokių festivalį „Draugystės tiltas". Jo metu J. Basanavičiaus gatvėje linijinius šokius šoko nuo 5 iki 80 metų amžiaus 2554 šokėjai, išsirikiavę penkiomis eilėmis beveik 0,5 km ilgio atkarpoje.

Paskutiniam šokiui dalyviai stojo šešiomis eilėmis ir šoko poromis. Tai buvo ne tik daugiausia linijinių šokių šokėjų vienoje gatvėje, bet ir tapo masiškiausiu linijinių šokių renginiu Lietuvoje. Festivalio vaikų šokių dalyje „Hakuna Matata" (Jokių keblumų) dalyvavo 902 vaikai šoko išsirikiavę devyneriomis eilėmis ir tai buvo masiškiausias vaikų linijinių šokių renginys.

2025 ieji paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, minint jo 150 ąsias gimimo metines. Šia proga grafikos dizainerė Loreta Roževičiūtė-Elksnė ir kūrybinė grupė „Vėjo Rožės" sukūrė 2,5 m aukščio 1,6 m pločio erdvinį paveikslą atspausdintą ant metalo plokštės. Jis pristatytas birželio 1 d. ant 3,5 m aukščio molberto šalia Palangos jūros tilto.

Kūrinys „Trimatė jūros sonata" ypatingas tuo, kad yra dvimatis ornamentinis piešinys, kuriame, sutelkus žvilgsnį į tolį žiūrint pro plokščio ornamento piešinį tarsi jo nebūtų ir lėtai atsitraukiant, stebėtojui išryškėja kelių perkurtų M. K. Čiurlionio paveikslų erdviniai vaizdai.

Ornamentų raštų išdėstymas primena paveikslą „Sonata - Allegro", o įžvelgiamame erdviniame vaizde atkartota „Sonatos - Andante" laivas delne ir du švyturiai jūros tolumoje. Tai yra didžiausia autostereograma, dažnai pavadinama tiesiog stereograma arba erdviniu vaizdu. Jai sukurti reikia itin kruopštaus rankų darbo, nes ornamentai piešiami ranka, o erdvinis vaizdas kuriamas kartu su skulptoriumi, siekiant tiksliai perteikti gylio pojūtį. Šis savitas meninės raiškos būdas jungia meną ir mokslą.

Erdvinis paveikslas sukurtas remiantis anatominiais regos skaičiavimas, todėl piešinio negalima nei padidinti, nei sumažinti. Tokio pat dydžio ant drobės atspaudas rudenį rodomas M. K. Čiurlionio meno galerijoje Čikagoje (JAV). Didžiausia paveikslų derinių kompozicija - 1024 derinių - sukūrė palangiškis dailininkas ir poetas Vytautas Kusas. Kompozicija „Tarp Čiurlionio vizijų" išsiskiria tuo, kad kiekvieną iš rėme įtvirtintų dviejų porų po 16 paveikslų galima apsukti 180 laipsnių kampu apie savo ašį.

Tokiu būdu Palangos Stasio Povilaičio koncertų salėje atidarytoje parodoje kiekvienam buvo galima susikurti gausybę skirtingų paveikslų derinių. Didžiausias pašto ženklo maketas - 1,97 m aukščio, 2,68 m pločio - sukurtas Šiaulių dailės mokyklos bendruomenės, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 ąsias gimimo metines. Kūrinys, pagal Audronės Grosienės sumanymą, pristatytas rugsėjo 17 d. Pagrindinis kūrėjas - Vidmantas Zarėka, jam talkino mokytojos Daina Dambrauskienė, Irena Šliužienė, Jolita Udrienė ir mokyklos direktorius Petras Slonksnis.

Įspūdingus pasiekimus kūrė ir vietos bendruomenės. Endriejave pristatyta didžiausia mezginių dekoracija - 3 m aukščio, 8 m apimties laistytuvą ir 0,9 m aukščio, 4,1 m apimties gėlių vazoną puoštą 2659 įvairaus dydžio nertais ir sujungtais kvadratėliais. Ją sukūrė 15 Endriejavo (Klaipėdos r.) seniūnijos darbščiųjų rankų būrelio „Miklūs pirštukai" narės, Klaipėdos rajono, Tverų ir Velso (Jungtinė Karalystė) lietuvių bendruomenės dailės būrelio mezgėjos.

Dekoracijai sunaudota 35,7 kg įvairiaspalvių siūlų. Ji sukurta pagal Endriejavo seniūnaitės Aldonos Paulauskienės sumanymą ir pristatyta miestelio pagrindinėje aikštėje, minint Endriejavo 245 metų sukaktį. Į laistytuvo dekoraciją galima patekti pro tam įrengtas duris. Viduje yra galimybė sužinoti apie dekoracijos sukūrimą ir prisidėjusiuosius prie šio sumanymo įgyvendinimo.

Švėkšnoje sukurta didžiausia gaidžio skulptūra. Tai 5,45 m aukščio ir 7,10 m ilgio kūrinys „Gaidys saugantis margučius", padarytas metalo rėmą, apipynus tujų šakomis, papuošus įpintais augalais ir raudona medžiagine skiautere. Ją Švėkšnos Knygnešių aikštėje pastatė asociacija „Švėkšniškių sambūris", vadovaujant Ingritai Riterienei.

Ir dar su paukščiais susijęs išskirtinis pasiekimas - Didžiausia paukščio instaliacija - 24,5 m pločio ir 20 m ilgio paukščio pavidalo kūrinys, sudarytas Jonavos Joninių slėnyje miesto šventės, įvykusios rugsėjo 6 d. metu. Instaliacija sudaryta iš apie 4 tūkst. eisenos dalyvių padarytų ir atsineštų maždaug 5 tūkst. popierinių paukštelių.

Šiaulių rajono kaimo turizmo sodybai „Girelė" Jotvingių kryžiaus riterių ordinas padovanojo menininko ir dizainerio Viliaus Purono kartu su Šiaulių įmonėmis „Saglda" ir „Elga", bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities gaisrininkų draugija bei UAB „Milgreta" ir „Piroteka" sukurtą 10,2 m ilgio, 4,48 m aukščio, 2,989 t masės skulptūrą. Tai sudėtingos konstrukcijos ir technologinio tikslumo kūrinys, galinti išskleisti sparnus iki 4,55 m pločio, jungiantis mitinio padaro vaizdavimą su šiuolaikinėmis technikos galimybėmis, kuri pripažinta didžiausia fantastinio gyvūno skulptūra.

Gausiausias stimpankų stiliaus galvos puošmenomis renginys įvyko Kauno tvirtovės III forte (Kauno r.) rugsėjo 13 d. Jį surengė Garliavos apylinkių „Sąnašos" bendruomenė, sukvietusi 188 festivalio „Stimpankų dvasia" dalyvius, pasipuošusius XIX amžiuje įsivaizduotos ateities, pagrįstos garo varikliais, krumpliaračiais, žalvariu ir mechaniniais įrenginiais, stiliaus apranga bei puošniomis galvos apdangalų detalėmis.

Dalyvių įvaizdžius kūrė Anglijos karalienės Viktorijos laikų mados įkvėpti elementai - cilindrai, skrybėlaitės, „goggles" akiniai ir kitos rankų darbo puošmenos.

Kultūrininkų-menininkų išskirtinių pasiekimų apžvalgą tenka papuošti rožėmis ir priminti, kad floristas Modestas Vasiliauskas Kaune parodoje „Moters pasaulis" modelio suknelę papuošė daugiausia suknelės puošyboje -1633 rožėmis.

Rožes pasirinkęs kaip pagrindinę suknelės puošyboje gėlę, kūrėjas parodos metu modelį nuo galvos iki kojų papuošė gyvų rožių kompozicija, taip pabrėždamas meninę mintį, kad „moterys - gražios kaip rožės", o šis kūrinys tapo vienu įspūdingiausiu madų pristatymo dalies parodoje darbu.

Mažiausią lietuvišką knygą - 6,9 × 5,8 mm dydžio, 3,4 mm storio, 68 puslapių knygą parašė ir rankiniu būdu įrišo pats poetas ir dailininkas Vytautas Kusas. Eilėraščių knygos „Tąsa" tekstas atspausdintas spaustuvėje „Druka". Kartu su šia knyga išleista didesne - 8 × 6 cm dydžio, 7 mm storio - jos laida lietuvių ir anglų kalbomis. Didžiausią eiliuotą sakmę - 383 posmų, iš jų 5 trioletai, atspausdintą kaunietės poetės Irenos Jacevičienės-Žukauskaitės 256 puslapių knygoje „Tėvo Stanislovo šviesa. Eiliuota sakmė, skirta Tėvo Stanislovo 20 osioms mirties metinėms", išleido Kaune Pasaulio lietuvių centras 500 vnt. tiražu Ji iliustruota 218 dokumentinėmis nuotraukomis.

Techninių ir sportinių išskirtinių pasiekimų sąrašas taip pat įspūdingas. Vilnietis Aidas Bubinas motociklu per 20 parų nuvažiavo toliausiai, spėjo aplankyti 14 užsienio valstybių ir nuvažiuoti 32 700 km. Kelionė pavadinimu „10 × 10" vykdyta laikantis kelių eismo taisyklių, su iššūkiu nuvažiuoti ne mažiau kaip 1 mylią (1609,344 m) per 24 valandas. Tačiau A. Bubinas kelionei skyrė 20 parų siekdamas nuvažiuoti ne mažiau kaip 20 000 mylių. Atstumas patvirtintas GPS duomenimis ir degalinių kuro čekiais. Šios kelionės tikslas buvo paramos lėšų Ukrainai rinkimas Europoje per platformą „Contribee", siekiant skatinti vienybę ir pagalbą.

O devynmečiui vilniečiui Bernardui Šeinauskui vairuojant automobilį „BMW 325i" Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome pasiektas 163,7 km per val. greitis. Tai yra didžiausias devynmečio automobiliu išvystytas greitis.

Kad neužsisėdėti automobilyje ar ant motociklo, pabėgiokime kartu su vilniete Giedrė Teresevičiene. Ji per 11 valandų 48 minučių ir 7 sekundžių Vilniaus sporto klube „Lemon Gym". greičiausiai iš moterų ant bėgimo takelio nubėgo 100 km. Tačiau 100 km Giedrei buvo negana ir ji bėgimą tęsė tol, kol per 24 valandas nubėgo 181,83 km. Tai buvo toliausiais ir ilgiausiai trukęs bėgimas ant bėgimo takelio. Pažymėtina, kad po 16 valandų ir 11 minučių spartus bėgimo JAV pagamintas naujas bėgtakis, neatlaikė lietuvaitės diktuojamo ištvermės krūvio ir sustojo.

Laimei, šalia buvo atsarginis treniruoklis, tad sportininkė galėjo tęsti savo iššūkį - 24 valandų bėgimą ant bėgimo takelio, siekiant per nustatytą laiką įveikti kuo didesnį atstumą. Šis ištvermės reikalaujantis bėgimas turėjo kilnų tikslą - juo buvo renkamos lėšos SOS vaikų kaimams ir jų globojamiems vaikams.

Jaunieji talentai taip pat stebino. Gebėjimas kybant ant skersinio žemyn galva, rankų jėga pakilti taip aukštai, kad galėtų permetus kojas į kitą skersinio pusę atsiversti ir pasiekti skersinio viršų geba ne kiekvienas. Tokį atsivertimą sportininkai vadina „meška". Dešimtmetis marijampolietis Ąžuolas Šeduikis dalyvaudamas televizijos laidos „Lietuvos talentai" filmavime atliko 250, tai yra daugiausia ant skersinio pratimų „meška". Šis Ą. Šeduikio pasiekimas jau įrašytas į rengiamas spaudai Lietuvos vaikų, Marijampolės rajono ir Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygas. Be to laukiamas atsakymas iš Gineso biuro ar toks pasiekimas bus pripažintas pasauliniu išskirtiniu pasiekimu ir ar dešimtmetis garsins Lietuvą visame pasaulyje.

Vilniaus Sietuvos progimnazijos pradinės klasės 4b mokinys Emilis Bliūdžius tarptautiniame breiko šokių turnyre „Sun City Battle'25" Šiauliuose atliko daugiausia apsisukimų „malūnu" - 64.
Nors lietingoji vasara pašykštėjo šiltų ir saulėtų dienų, bet Albina Kazakevičienė, iš sėklos smėlingame Radvilonių kaimo darže užaugino didžiausią svogūną Druskininkų savivaldybėje. Jo masė - 536 g, ropelės apimtis (be laiškų) - 29 cm.

Ta proga pravartu prisiminti ką valgėme 2025 aisiais. Asociacija „Tikroji Žvėryno bendruomenė", pirmininkaujama Rasos Pavarienės, linksmai Vilniuje prie Vingio parko tilto šventė Užgavėnes. Jos metu buvo sudaryta ilgiausia blynų virtinė. Skaičiuojant, kad 263,4 m ilgio virtinės viename metre buvo sudėliota vidutiniškai po 12 blynų, tai visoje virtinėje vienas šalia kito buvo sudėliotas 3161 blynas. Blynų virtinei iškepti sunaudota 165 kg miltų, 100 litrų pieno, 200 vnt. kiaušinių, 10 kg cukraus, 10 l aliejaus, 1 kg druskos.

Daugiausia lietinių blynų su bulviniu dažiniu iškepta Utenos miesto 764 ųjų metinių šventėje vykusiame renginyje „Gardus Utenos iššūkis". Apie 3 tūkst. lietinių blynų buvo sudėta ant tam paruošto rėmo-padėklo, vaizduojančio Utenos miesto herbą - blizgančios pasagos. Šios, lietiniais blynais apdėtos, pasagos aukštis buvo 4 m, o plotis - 3,25 m. Šventės dalyviai vaišinti blynais su tradiciniu uteniškių bulviniu dažiniu, paruoštu iš 30 kg bulvių, 10 kg svogūnų, 10 kg šoninės spirgučių, 10 litrų pieno ir įvairių pagardų. Lietinių blynų kepimą surengė Utenos kultūros centras ir Utenos miesto savivaldybės administracija, o blynus iškepė ir dažinį paruošė Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija.

Ilgiausias chačiapuris - 2 m ilgio, iškeptas SIA Hermes invest filialo Lietuvoje, padedant restorano „Palūšės piratai" ir Lietuvos barbekių kepėjų asociacijos kepėjams, Tautų mugėje Vilniuje. Jam pagaminti sunaudota 2,5 kg Sakartvelo Samegrelo regiono sūryminio sūrio „Sulgunio", 3 kg miltų ir 0,5 kg grietinės. Chačiapuris keptas užmovus ant iešmo virš įkaitintų žarijų ir šluotele aptepant suplaktais kiaušiniais.

Daugiausia stručio kiaušinių kiaušinienių - 13 skirtingų kiaušinienių iš 35 stručio kiaušinių iškepta Druskininkų savivaldybės 15 ojo kaimo bendruomenių sąskrydžio metu 12-os kepėjų komandų Švendubrės kaime. Sąskrydį su smagia programa ir įvairiomis varžytuvėmis surengė Druskininkų vietos veiklos grupė.

Yra įprasta, kad vaišės be torto nebūna. Gal todėl 46 konditeriai iš 24 Lietuvos miestų, suburtų pagal klaipėdietės konditerės Reginos Glinskienės ir šilalietės Izidoros Jurgutės sumanymą Šilalėje pagamino didžiausio skersmens tortą. Sujungus 43 atskirus, 14 skirtingų skonių tortus į vieną bendrą saldųjį patiekalą, jis buvo 1,54 m skersmens, apie 100 kg masės. Tortui papuošti sunaudota daugiau nei 3 kg kremo ir per 20 kg įvairių uogų.

Kolekcininkai stebino kolekcijų įvairove ir jų gausumu. Pavyzdžiui alytiškė Vita Zykutė per dešimtmetį sukaupė gausiausią suvožiamų keptuvių ir formų kolekciją. 508 keptuvių kolekcijoje yra dvivėrių kepimo ir liejimo prietaisų, kurių didžioji dalis - elektriniai. Kolekcijoje yra žirklių pavidalo, ant krosnies vartomos suvožiamos, įvairios kepimo formos storiesiems gaminiams, taip pat šokolado ir ledinukų formelės bei dekoratyvinės suvožiamos keptuvės. Ypatingą vietą rinkinyje užima liturginės keptuvės, skirtos kalėdaičiams, ostijoms ir komunikatams kepti. Sunkiausia kolekcijos keptuvė sveria 37 kg. Ji skirta ostijoms kepti, o seniausia datuota keptuvė - 1917 m.
čirvinių blynų keptuvė. Visa šios kolekcijos įvairovė buvo pristatyta Alytaus miesto muziejuje.

Gausiausią siuvimo mašinų kolekciją sukaupė Kęstutis Bukauskas iš Juknaičių kaimo (Šilutės r.). Ją sudaro 215 veikiančių siuvimo mašinų su rankinėmis, kojinėmis ir elektrinėmis pavaromis, atgabentas iš Amerikos, Europos ir Azijos šalių. Seniausia kolekcijos mašina - „Wheller Willson", pagaminta JAV 1853 m., o didžiausia - 1,5 m aukščio „Adler", pagaminta Vokietijoje 1900 m. Šios kolekcijos pagrindu Juknaičių kaime atidarytas Siuvimo mašinų muziejus. Jame yra ir vyriškos ir moteriškos siuvimo mašinos. Pastarosios buvo mažesnės ir ne tokios galingos. Ant vienos „Louis Littauer" siuvimo mašinos puikuojasi užrašas „Littauen" („Lietuva"). Ji pagaminta apie 1895 m., o į Juknaičius pargabenta iš Marselio (Prancūzijos).

Gausiausią „Heineken" alaus bokalų ir taurių kolekciją yra surinkęs Alvydas Puplevičius iš Neveronių k. (Kauno r.). Kolekciją sudaro 296 taurės, bokalai ir ąsočiai su „Heineken" alaus daryklos ženklu, atkeliavę iš 17 pasaulio šalių. Jie pagaminti iš stiklo, keramikos, aliuminio ar plastiko, kai kurie papildyti medžio ar tekstilės detalėmis, o keli - apdailinti rankomis. Seniausia kolekcijoje - 1960 m. Naujojoje Gvinėjoje pagaminta taurė ir bokalas. Sunkiausias kolekcijos daiktas - 1,705 kg masės, 2 litrų talpos stiklinis ąsotis, pagamintas Graikijoje. Jo talpa - 2 litrai, tačiau talpiausias yra 3 litrų talpos rankomis apipavidalintas molinis ąsotis iš Nyderlandų.

Vieni kolekcionuoja, o kiti patys kuria kolekcijas. Antanas Lenkevičius iš Ringaudų kaimo (Kauno r.) sukūrė daugiausia skirtingų medinių lesyklėlių. Jo 35 savitų medinių lesyklėlių paroda „Mažieji sparnų sodai" džiugino Kauno rajono Ringaudų bibliotekos lankytojus. Ypač brangi kūrėjui lesyklėlė, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150 osioms gimimo metinėms, perteikianti garsaus menininko paveikslo „Aukuras" motyvus.

Vieni rūpinosi paukšteliais, kiti - kitokiais globotiniais. Asociacija „Tikroji Žvėryno bendruomenė", Pasaulinės gyvūnijos dienos proga sukvietė šeimininkus su augintiniais palaiminimui. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios kunigui Vytautui Rapaliui teko atlikti masiškiausias naminių gyvūnų palaiminimo apeigas. Bažnyčios kieme buvo palaiminti 69 naminiai gyvūnai, iš jų 63 šunys, 5 katės ir viena žuvis.

Tausojant aplinką, įgyvendinant UAB „Mugių centras" projektų vadovo Ernesto Badausko sumanymą, Kauno Laisvės alėjoje išsirikiavo ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė. Ją sudarė 449 žmonės, o eilė nusidriekė 431 m ilgiu. Šio sambūrio tikslas - skleisti žinią apie daugkartinių maišelių naudojimo svarbą ir skatinti atsisakyti plastikinių.

Vasarą buvo nupintas didžiausias - 846 m ilgio vainikas. Jis supintas iš ąžuolų, klevų, tujų šakelių bei įvairių žolynų. Vainiką pynė Pasvalio rajono Pumpėnų, Jurgėnų, Kriklinių, Vilkiškių, Rinkūnų ir Pušaloto bendruomenių nariai, Lavėnų socialinės globos namų gyventojai, Pumpėnų bočių draugija bei kiti vietos bendruomenių atstovai. Šiuo vainiku Joninių šventėje „Pinu, Pinu 2025, Pumpėnai" buvo apjuostas Pumpėnų tvenkinys.

Pynimą surengė Pasvalio kultūros centro Pumpėnų skyrius. Šis Joninių vainikas ne tik papuošė šventę, bet ir parodė, kiek daug galima nuveikti dirbant išvien, tapo gyvu bendrystės ženklu. Jis vienijo žmones iš įvairių Pumpėnų seniūnijos gyvenviečių, stiprino kaimynystės ryšius ir paskatino dalintis patirtimi, tradicijomis bei nuoširdžiai didžiuotis savo kraštu.

O žiemą baigta iš siūlų nerti ilgiausia nerta girlianda. Ji sudaryta iš 242 nėrinių, vaizduojančių eglutes, yra 37,6 metro ilgio ir sveria 1,361 kg. Girliandą sukūrė rankdarbių mėgėja ir kūrėja Katarina Maciūnienė iš Rokiškio rajono. Nunertos eglutės iš įvairiaspalvių šešių gijų lininių siūlų, standintų specialiu kietinimo skysčiu, yra vienodo rašto, vidutiniškai 12,5 cm aukščio ir pločio. Girliandos sujungimo vietas puošia nertos baltos lininės snaigės.

Registruotas neįprastas išskirtinis pasiekimas - daugiausia asmens vardų. Keturis vardus turi vilnietė Jadvyga Viktorija Zofija Aušrelė Šatienė. Dėl spausdintuvo ir programinės įrangos techninių galimybių jos asmens tapatybės kortelėje netilpo paskutinio vardo paskutinė raidė.

Lietuvoje 2025 metais pūtė smarkūs politiniai vėjai ir skersvėjai, todėl Vyriausybė pasižymėjo itin sparčia ir gausia ministrų kaita. Ankstesnių vyriausybių ir Seimo sprendimų padarinius teko tvarkyti advokatams. Pavyzdžiui, advokatui Erikui Rugieniui teko parengti ir perskaityti didžiausios apimties advokato baigiamąją kalbą. Ji buvo surašyta 317 puslapiuose, o juose buvo įrašyti 132 483 žodžiai. Ši advokato baigiamoji kalba perskaityta Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 9, 10, 16, 29, 30 d. ir gegužės 14 d. pirmojoje dienos pusėje, nagrinėjant sąlyginai vadinamą bylą „Dėl 2021 m. riaušių prie Seimo". Kiekvieną posėdžio dieną kalba buvo sakoma maždaug nuo 10 iki 17 valandos su dviem pertraukėlėmis.

Kad ir ką beiškrėstų politikai, bet Tėvynę Lietuvą myli ir Lietuvos vėliavą lietuviai iškelia labai aukštai aukštai. Tai įrodo vilnietis Vytautas Bukauskas Lietuvos vėliavą iškėlęs daugiausioje - 65 valstybių aukščiausiose viršukalnėse.

Suprantama, kad be čia paminėtų išskirtinių pasiekimų registruota daug kitų. Juos galite pamatyti Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos interneto svetainėje www.lipt.lt. 2025 metai dar kartą įrodė, kad Lietuva - kūrybinga, aktyvi ir bendruomeniška šalis. Nors čia paminėta tik dalis pasiekimų, visi jie liudija žmonių iniciatyvą, atkaklumą ir meilę savo kraštui. Tikėkimės, kad 2026 ieji bus dar įspūdingesni ir nudžiugins naujais dar neregėtais išskirtiniais pasiekimais. Tad šokime į Naujųjų metų sūkurį ir siekime naujų išskirtinių pasiekimų.