M.Mačernis - pedagogas, mokslininkas, eruditas

Mečislovas Mačernis prisimintas tik 1987 metais. Profesorius Leonas Jovaiša prabilo apie Mačernio asmenybę ir jo mokslinę veiklą, pabrėždamas, kokios didžiulės vertybės slypi pedagoginiame M.Mačernio palikime. Neseniai išleista jo knyga „Pradinio mokymo patirtis Lietuvoje 1931-1940 metais“. Tai vertinga dovana ne tik mokslininkams, tyrinėjantiems lietuviškos mokyklos praeitį, bet ir mokytojams.

Iš biografijos

Gimė jis 1897 metais Plungės rajono Gedrimų kaime. Tėvai turėjo stambų ūkį, tačiau dėl skolų jį pardavė ir persikėlė gyventi į Telšius. Ten jaunasis Mačernis, vos baigęs šešias gimnazijos klases, pradėjo mokytojauti pradinėje mokykloje, o po trejų metų - jau Telšių gimnazijoje. Tada jis ir ėmė domėtis pradinio mokymo teorija. Berlyno universitete studijavo matematiką, o grįžęs mokytojavo, kartu baigė dar ir Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą (filosofiją ir pedagogiką).

Mačernio žmona buvo šveicarė, kilusi iš pasiturinčios šeimos. Su M.Mačerniu susipažino Berlyne, bestudijuodami susituokė ir atvažiavo į Lietuvą. Elegantiškais bateliais apsiavusi Kretingos geležinkelio stotyje iš vagono įšoko tiesiog į balą... Buvo visai kaip romane. Susipažįsta, įsimyli ir paskui išrinktąjį keliauja į pasaulio kraštą. Lietuva gal ir nebuvo pats pasaulio kraštas, bet gili provincija tada buvo tikrai. Atvažiavusi mokėsi kalbėti lietuviškai, šeimininkauti. Išmoko... O štai klimatas trapiai sveikatai netiko. Susirgo greitąja džiova. Nuo šios ligos mirė vienas po kito jų vaikai, o ji pati, kaip patarė gydytojas, išskubėjo į Šveicariją, kad pasigydžiusi vėl sugrįžtų į Lietuvą ir jau būtų visą gyvenimą drauge. Ir mirė beveik drauge. Tik tris mėnesius ilgiau gyveno už savo vyrą.

Naujų pedagoginių idėjų sklaida

Domėtis naujomis pedagoginėmis idėjomis M.Mačernis pradėjo 1926 m., vadovaudamas Tauragės mokytojų seminarijai. Tais metais pasirodė jo parašyta „Aritmetikos metodika“, kurioje novatoriškai akcentuoja skaičiaus sąvokų formavimo svarbą. Tačiau pedagogas siūlo dar svarbesnius pertvarkos uždavinius - pedagogų ruošimo klausimus. Juos pateikia 1928 m. Fizikos ir matematikos mokytojų konferencijoje, kurią padeda ruošti Lietuvos universitetas ir Švietimo ministerija. M.Mačernio tyrimų tikslas, remiantis moderniu europietišku patyrimu, iškelti mokyklai tikslą: „paruošti ir išauklėti <...> pilietį, kuris tinkamai atliktų savo pareigas, kaip šeimynos ir valstybės vyras“. Siūlomas praktinis aritmetikos mokymas, sietinas su ekonominiais ir socialiniais gyvenimo reiškiniais. Pavyzdžiui, apskaičiuoti lietuvio emigranto kelionės išlaidas į „laimės šalį“ Ameriką... Gal ir mūsų šiandieniniai keliauninkai rimčiau pasvarstytų emigracijos „kaštus“?

Vaisingiausi jo gyvenimo metai buvo 1935-1940-ieji, kai jis dirbo įsteigto Klaipėdos pedagoginio instituto inspektoriumi, o vėliau ir direktoriumi. Mečislovui Mačerniui tuo laikotarpiu labiausiai rūpėjo mokslo reikalai. Parašė daugybę straipsnių, o 1939 ir 1940 metais rankraščio teisėmis išleido tris „Didaktikos“ knygas. Jose ryškus mokslininko rūpestis vaiko visapusišku ir harmoningu auklėjimu. M.Mačernis, dėstydamas studentams bendrąją metodologiją (didaktiką), matematikos dėstymo metodiką, didelį dėmesį skyrė pedagoginio proceso tobulinimui ir aktyviai plėtojo mokslinę veiklą. Jo darbus patvirtina straipsniai leidinyje „Pedagoginis metraštis“, žurnale „Švietimo darbas“ ir 1940 m. išleista „Skaičiavimo ir geometrijos metodika“. Pastaroji turėjo praktinę prasmę: buvo pateikti net konkrečių temų pamokų planai.

Gaila, kad po 1940-ųjų, pertvarkant Lietuvos švietimo sistemą pagal sovietmečio reikalavimus, M.Mačernio metodika tapo nereikalinga... Dešimt metų blaškytas po sovietinius kalėjimus ir tremtį, į savo gimtąją Žemaitiją sugrįžęs 1950 metais, jis, plungiškių laimei, dar beveik du dešimtmečius mokytojavo Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje ir išliko mokinių atmintyje kaip reiklus, didelės erudicijos pedagogas. O apie jo praeitį, mokslinius darbus su juo dirbę pedagogai žinojo labai mažai. Apie kalėjimą ir tremtį - tik iš nuogirdų. Ar prisimindavo, ar pasakodavo apie tuos metus namiškiams? Sakė, kad buvo sunku, ir daugiau nieko. Tokie buvo senosios kartos žmonės. Ir mylėjo tauriau, ir kentėjo kantriau.

M.Mačernis - vienas mylimiausių mokytojų

„Atmintyje liko nuostabūs mokytojai, nusipelnę meilės ir pagarbos. Argi galime pamiršti mokytoją M.Mačernį? Jis tiesiog „sirgo“ savo dėstomu dalyku, stengėsi juo sudominti. Būdavo, susikviečia gražų vakarą, kai dangus giedras, mus į mokyklą, pro paprastą teleskopą rodo mėnulį ir vis klausia, ar mes matome mėnulyje tamsias dėmes, su užsidegimu aiškina, kas tai... Buvo įdomu, nors paskui ne vienas prisipažindavome nieko nematę... Suprantama, primityviu mokykliniu teleskopu sunku buvo ką įžiūrėti“, - rašė 1959 metų XXIX laidos abiturientai leidinyje „Plungės akademiko Adolfo Jucio mokyklai-90“ (seniau - Plungės gimnazija, - aut. past.).

Dabar suvokiam, kokia Dievo dovana buvo apdovanotas šis didelės pagarbos vertas Mokytojas, nusipelnęs pedagogikos mokslui. Jeigu būtume įdiegę M.Mačernio idėjas apie visapusišką harmoningo vaiko auklėjimą, gal dabar nebūtų tiek problemų šiandien? O buvęs reiklaus, įdomaus mokytojo etalonu garsėjęs Mokytojas dar nusipelnė ir tuo, kad užkrėtė plungiškius meile šachmatams. Nuo M.Mačernio laikų iki šių dienų Plungė tapo šachmatų mylėtojų miestu.

Panaudota sukaupta archyvinė Plungės švietimo istorijos muziejaus medžiaga, M.Mačernio buvusių bendradarbių, mokinių prisiminimai, J.Banionio straipsnis apie M.Mačernį - mokslininką.

Parengta pagal savaitraštį  „Respublika“