respublika.lt

Didžioji šeimos paslaptis (6)

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 16 15:45:45, Gintarė KARMONIENĖ, „Žemaičio“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
B. B. Je­re­mi­nie­nė Pre­zi­den­tū­ro­je. B. B. Je­re­mi­nie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

2017 metų vasarą ir rudenį „Šiaulių krašte“ buvo spausdinami šiauliečio žurnalisto Algimanto Savickio prisiminimai „Karas vaiko akimis“. Skyrelyje „Ketveri pasiaukojimo metai“ pasakota, kaip žemaičių Striaupų šeima iš Telšių geto išgelbėjo dvi žydų šeimas. Plungėje dirbanti žurnalistė Gintarė Karmonienė susitiko su Bronislavos ir Juozo Striaupų dukra Bronislava Birute Jereminiene – to laiko didvyriškumo liudininke. Skaitykite šeštąją pasakojimo dalį.

 

Ilgai laukta laisvė

„Artėjo fronto linija, Raudonoji armija sparčiai žygiavo į Vakarus – jie jau Lietuvoje. Žmonės pasakojo apie rusų kareivių žiaurumą. Nereikėjo ir pasakoti, patys keturiasdešimtaisiais buvome patyrę sovietų siaubą: tremtis į Sibirą, žudynes kalėjimuose... Niekas neturėjo vilčių, kad dabar bus geriau. Bus dar blogiau!..

Vokiečiai traukėsi, kartu su jais į Vakarus bėgo ir mūsų žmonės, gelbėdami savo gyvybes.

Susiruošė išvažiuoti ir teta Emilija su drauge Antoškiene. Jos ragino, kad ir mes kartu bėgtume. Likus čia, buvo nedaug vilčių išgyventi.

Ilgai tarėsi tėvai. Mums reikėjo pasilikti. Negalėjome rizikuoti 26-ių žmonių gyvybėmis. Čia vis dar buvo vokiečių valdžia.

Išvažiavo daug giminių, pažįstamų ir draugų, mes laukėme savojo likimo čia, Lietuvoje, Šarnelės kaime.

Pirmuosius rusų kareivius pamatėme 1944 metų spalio pradžioje Žemaičių Kalvarijos miestelyje. Fronto linijos ir didelių susišaudymų pas mus nebuvo. Miestelyje sprogo tik keli patrankų sviediniai, atskrieję iš Sedos pusės. Vienas jų buvo skirtas mano pusbroliui, poetui Vytautui Mačerniui. Sviedinio skeveldra nutraukė Vytauto gyvybės siūlą.

Palaidojome Vytautą Šarnelės kaime, šalia jo namų, pušynėlyje...

Žemaičių Kalvariją užėmė Raudonoji armija, gyventojus iš miestelio iškeldino, laidoti kapinėse neleido, Žemaičių Kalvarijoje įsikūrė I-ojo Pabaltijo fronto karinis dalinys.

Faktoras ir Fiškinas nuėjo pas karinės tarybos narį generolą leitenantą Leonovą ir papasakojo jam apie 26 išgelbėtus žydus.

Žinia apie juos buvo perduota fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės valdybai. Žydams buvo išduoti laikini dokumentai. Jie paliko slėptuves – vėl buvo laisvi žmonės.

Teko girdėti ir užgaulių pasamprotavimų, kad Striaupis negalėjęs veltui, be atlygio, imtis tokio pavojingo darbo. Tie žmonės pamiršo, kad greta žodžių "auksas" ir "pinigai "yra ir kitų – "gailestis", "artimo meilė", "pareiga"... Šiais žodžiais tėvas vadovavosi visą gyvenimą. Jam visada svarbiau buvo ne gauti, o duoti ir padėti.

Tokį tėvelį prisiminsime mes ir tie, kuriems jis dovanojo gyvybę.“

Tokiais žodžiais savo „Prisiminimus“, skirtus tėvelio Juozo Striaupio šimtmečiui įprasminti, užbaigė šventojiškė Bronislava Birutė Jereminienė.

Jie mums – be galo artimi

Ypatingoje šeimoje užaugusi Birutė pasakojo, jog atgavę laisvę jų globoti žydai iš Šarnelės išvyko į Telšius. Po ketverių metų nelaisvės jie iš naujo pradėjo savo gyvenimus.

Atslūgus kasdien kamavusiai įtampai, surengta ir pirmoji Striaupių globotinių šventė – Dovydo Kaplano ir Vandos vestuvės. Netrukus jų šeimoje gimė dukrytė Lilė (Lilija). Šiuo metu ji gyvena Kaune, dirba gydytoja čia esančiose klinikose. Birutė tikino iki šiol abi artimai bendraujančios.

Prisimindama pirmuosius žydų laisvės metus, moteris pasakojo, jog kurį laiką ir ji gyveno pas Kaplanus Telšiuose, lankė tuometinę Žemaitės vidurinę mokyklą.

Palikti Šarnelę, išpuoselėtus namus bei ūkį netrukus – maždaug 1946–1947 metais – teko ir patiems Striaupiams. Į nugarą jiems ėmė kvėpuoti trėmimus vykdę specialių NKVD padalinių atstovai. Striaupiai apie tai buvo įspėti, todėl, vengdami įkliūti, paliko gimtuosius namus ir apsigyveno pas J. Striaupio tetą Kalnėnuose, Telšių rajone. Tada pas tėvus grįžo ir Birutė.

Iš šių namų Striaupiai išsikėlė į Telšius. Bet ne ten, anot Birutės, jie pasitiko savo gyvenimo saulėlydį, o Kaune, kur pasistatė namą.

B. Jereminienė sakė palaikanti artimus ryšius su buvusia Kaplanaite, dabar Kuzminskiene Lile. O ar per tiek metų nenutrūko jos ir jos artimųjų draugystė su kitais išgelbėtais žydais? ƒ„Šiuo metu gyvi likę tik tų vyresniųjų vaikai. Bet su jais mes tikrai nesame atitolę. Atvirkščiai – jie tiek man, tiek mano dukrai bei kitiems artimiesiems – tarsi broliai ir seserys. Niekada nepraleidžiame vieni kitų asmeninių švenčių. Antai Lilė buvo atvykusi į mano gimtadienį."

Ryšys nenutrūko ir su išgelbėtomis Blatų dukterimis Izra ir Liba, kurios gyvena Izraelyje. „Su jomis taip pat bendraujame ligi šiolei. Laisvėje Blatams dar gimė trečioji duktė Arutė. Ji taip pat gyvena Izraelyje. Puoselėjame draugystę ir su Faktorų atžalomis“, – kalbėjo Birutė.

Už išgelbėtus žydus – apdovanojimai

„Nors vyresniųjų buvusių mano tėvų globotinių jau nėra tarp gyvųjų, artimai bendraujame su visais jų vaikais. Jie mums jaučia išskirtinę pagarbą. Dažnai kartoja esantys dėkingi už gyvenimą.

Šiandien vargu ar kas ryžtųsi tokiam poelgiui. Ir su vienturte dukra Silvija dažnai apie tai pakalbame. Ji taip pat sako, jog nesiryžtų rizikuoti savo ir šeimos gyvybėms. Per didelė atsakomybė. Bet mano tėvai nepabūgo ir džiugu, kad jų kurta istorija – su laiminga pabaiga. Aš didžiuojuosi savo tėveliais“, – sakė Birutė.

Jos tėvų didžiulę auką, kurios dėka per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėtos net devynios žydų šeimos – 26 gyvybės – vertina ir kiti. Už šį herojišką poelgį Juozo Striaupio pavardė įrašyta Izraelio „Pasaulio teisuolių lentoje“, o Bronislavą Striaupienę Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Gelbėtojo kryžiumi.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi neseniai – rugsėjo mėnesį – apdovanota ir Birutė. Reikšmingą apdovanojimą jai įteikė Prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak moters, tai – didžiulis įvertinimas, bylojantis, kad jos šeima viską darė teisingai.

„Širdį glosto, kad mano tėvų bei kitų prie žydų gelbėjimo prisidėjusių žmonių žygdarbis ir šiandien nepraranda svarbos, kad žmonėms įdomus šis istorijos puslapis. Nors buvo bandymų jį gerokai iškraipyti“, – pasakojo moteris.

Atviras laiškas

Moteris prisiminė, kaip ją papiktino kovotoju su naciais pasivadinusio Simono Vyzentalio žodžiai, kad lietuviai – žydšaudžių tauta. Tai Birutę labai sujaudino. Juk jos atmintis saugo visai kitokius prisiminimus.

Kažkam labai naudingas bandymas iškraipyti istoriją taip giliai smigo moteriai į širdį, kad vieną naktį sapne jai apsireiškusi jau mirusi jos mama paskatino parašyti laišką S. Vyzentaliui. Birutė spyriojusi tiek sapne, tiek pabudusi, bet galiausiai nusprendė išpildyti mamos prašymą.

Laiške ji teiravosi S. Vyzentalio, kodėl jis vokiečių nevadina žydšaudžių tauta? Juk būtent jie užvedė pragaro mašiną. „Kodėl žydšaudžiai tik mes, juk tuo metu visur vienodai buvo naikinami žydai? Vokiečių okupacijos metais atsirado žmonių, talkinusių naciams, bet jų buvo kur kas mažiau nei tų, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo žydus. Aš jų pažinojau labai daug, o žydšaudį tik vieną... Žmonės jį smerkė, šalinosi – jis buvo atstumtasis.

Gerbiamas pone, noriu priminti, kad ir žydai ne visi buvo šventieji... Gal nežinote ar pamiršote, kad daug žydų talkindavo 1940 metais tremiant lietuvius į Sibirą. <...> Kodėl tikrąją istoriją norima nutylėti? Lietuva visam pasauliui rodoma kaip didžiausių piktadarių ir žudikų žemė. Tai – neteisinga.

Kiekvienoje tautoje atsiranda išgamų, jų buvo ir tarp lietuvių, ir tarp žydų. Gėda, bet tai – tiesa!“ – laiške S.Vyzentaliui rašė moteris.

„Lietuviai – ne žydšaudžiai, o tokie pat žmonės kaip ir jūs, iškentę okupaciją, tremtį, palaidoję tūkstančius artimųjų Sibiro platybėse, Laptevų ledynuose, pamiškių laukymėse. Mes susitaikėme ir atleidome žudikams. Jūs negalite to padaryti: neapykantos laužas negali išblėsti, ir Jūs jį retkarčiais pakurstote“, – baigė laišką Birutė.

Dabar prisimindama šį laišką ji sakė įsivaizdavusi turinti teisę taip rašyti, nes užaugo šeimoje, kuri gelbėjo žydus ir patyrė visą to meto siaubą. Todėl negalėjusi tylėti, kai bandyta pasmerkti lietuvius, tarp kurių – ir jos tėvai.

Istorijos pradžia.

Istorijos II dalis.

Istorijos III dalis.

Istorijos IV dalis.

Istorijos V dalis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s