1 nuotr.Praeitą savaitę, minint 35-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, kaip niekada dažnai vėl skambėjo bene populiariausias Atgimimo laikų muzikinis hitas - daina „Laisvė".
Vėl prisiminėme, kaip tomis dienomis ir naktinmis, kai okupantai buvo užgrobę Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, šis muzikinis kūrinys beveik be perstojo buvo kartojamas per radiją, dainuojamas ir giedamas tūkstantinėse laisvės gynėjų gretose.
Tad pats laikas šioje dainių rubrikoje keletą žodžių tarti apie „Laisvę", kuriai žodžius parašė Atgimimo dainius Justinas Marcinkevičius, o melodiją sukūrė muzikos kūrėja bei atlikėja Eurika Masytė.
Pirmiausia prisiminkime tą eilėraštį ir jos posmais sukurtą dainą „Laisvė".
Aš jau nepakeliu minčių apie tave
Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių.
Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas.
O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė".
O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė".
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje.
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro.
Taip kaip uždaro vakarą naktis.
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė".
O nesibaigianti kelionė į tave.
Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs
Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos,
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė."
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė."
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje.
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro.
Taip kaip uždaro vakarą naktis.
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė".
Poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštis buvo sukurtas žymiai anksčiau - 1974 metais, daina atsirado tik po penkiolikos metų.
O buvo taip. E.Masytė, tuomet dirbusi Kauno radijo gamykloje ir dainavusi kolektyvo ansamblyje, kartu su kolega, inžinieriumi Rimantu Petrausku, galvojo, kaip dar praturtinti ansamblio repertuarą.
Tuomet Eurika prisiminė šį gražų Justino Marcinkevičiaus eilėraštį, kuris prasidėjusioje Atgimimo epochoje buvo ypač aktualus ir galėjo jautriai sujaudinti žiūrovų emocijas.
„Įstrigo nepaprastai stipri vidinė žodžių energija, eilėraščio struktūra,"- taip vėliau pasakys Eurika. Ji pradėjo niūniuoti, ieškodama tinkamesnės melodijos.
Taip ir gimė daina „Laisvė", su kuria ansamblis „Antikvaras" dalyvavo radijo stoties M-1 dainų konkurse, ir buvo gerai įvertinta.
Daina dažnai sukosi radijo eteryje trejus metus, kol tapo populiariu muzikiniu hitu.
Po kelerių metų Eurika Masytė susitiko ir gyvai pakalbėjo su poetu Justinu Marcinkevičiumi. Jis nepaprastai džiaugėsi daina, dėkojo autorei už skambią melodiją.
O Eurika Masytė, gimusi 1962 metais Kaune, dar tebesimokydama vidurinėje mokykloje, aktyviai dalyvavo meno saviveikloje, dainavo Kauno liaudies šokių ansamblyje „Suktinis".`
1994 metais išleido solinį albumą „Brydė". Dirbo kai kuriose redakcijose, o nuo 2012 metų gyvena Airijoje, dirba vietiniame laikraštyje „Lietuvis", taip pat dėsto lietuvių kalbos pagrindus mūsų šalies emigrantams.
Minėtas Justino Marcinkevičiaus eilėraštis patraukė jos dėmesį, nes labiausiai atitiko jos būdą - visuomet būti tiesoje, nesitaikstyti su neteisybe.
Todėl kai praėjusių metų pabaigoje Vilniuje vyko vadinamųjų „kultūrininkų" protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio", viena olimpinė čempionė užlipo ant scenos ir sudainavo tą „Laisvės" dainą.
Atmestinai ir pasibaisėtinai atlikta daina neveltui supykdė jos autorę Euriką Masytę.
Jos žodis buvo tiesus ir principingas: „Prašau manęs netapatinti su kultūrininkų laužais, kurie net negalėtų atsakyti, kur tildomas jų laisvas žodis. Tad Meilutytės giesmė buvo tik plastiko gumulas, suformuotas žymių asmenybių ir vardan LRT. Visas šis sąjūdis yra tik muliažas, nes būtent LRT veržia gerklę Laisvei"...
Eurikos žodžiais tariant, laisvė visuomet buvo jos genuose, todėl ir negalinti tos dainos giedoti bet kur ir bet kada...
