Iškeliavo J.Miltinio teatro legenda A.Paulavičius

Liko ten, nuo kur pradėjo

Teatro bendruomenė, pasak direktoriaus, neteko užburiančios charizmos ir išskirtinio talento aktoriaus, dosnios širdies ir linksmo būdo kolegos, kurį daugelis prisimins kaip energingą, intelektualų, įdomų pašnekovą, bičiulį, draugą. Tiesa, pastaruoju metu rečiau matytą, nes aktorius ne vienerius metus sunkiai sirgo - būdavo ir pagerėjimų, ir vėl pablogėjimų, bet jis su liga kovojo.

Algirdas Paulavičius gimė 1943 metais Vilniuje, tačiau, kaip pats yra pasakojęs, karo metu močiutė jį ant prekinio traukinio stogo atgabenusi į Kėdainius, kur būsimas aktorius ir gavęs dokumentus. Nors A.Paulavičiaus jaunystės metais traukos centras buvo Kaunas, paskatintas aktorės Gražinos Urbonavičiūtės, jis atvyko laikyti egzaminų į Miltinio studiją - ją baigęs 1966 metais taip ir liko Panevėžyje visam laikui.

Ne viename interviu aktorius yra minėjęs, kad „Pergalės" žurnale dar iki studijų pamatytas Miltinio portretas jį nuteikęs nekaip („Pamaniau, kad gyvenime nenorėčiau su tokiu tipu turėti reikalų"), o atvykęs į Panevėžį net nežinojęs, kur yra teatras. Tačiau labai greitai A.Paulavičius tapo viena svarbiausių nepaprastu reiklumu pasižymėjusio Juozo Miltinio atramų ir reikšmingai prisidėjo prie Panevėžio dramos teatro suklestėjimo. Pasakojama, kad fiziškai tvirtas, lankstus, ištvermingas ir sykiu labai apsiskaitęs A.Paulavičius įkūnijo J.Miltinio aktoriaus kaip akrobato ir filosofo idealą. Apie savo profesiją aktorius yra sakęs: „Aktorius - gvardijos eilinis. Jo generolas - režisierius. Kartais besąlygiškai privalai jam paklusti, priimti jo požiūrį, įsivaizdavimą, taisykles."

Save eiliniu teatro gvardijos kareiviu vadinęs A.Paulavičius nepamiršo Maestro tartų žodžių savo mokiniams: „Niekas čia jūsų varu nevarė, tad niekas kitas už jus nedirbs - savo kelią nueiti privalote patys." Niekada nepamiršo ir Maestro įdiegto požiūrio, kad scena yra šventa.

Įsimintinas „Mirties šokis"

A.Paulavičius, kurio kūrybinėje biografijoje - per 100 vaidmenų, sukūrė įsimintinus personažus tokiuose spektakliuose, kaip P. Bomaršė „Sevilijos kirpėjas" (rež. J.Miltinis), A.Strindbergo „Mirties šokis" (rež. J.Miltinis), R.Bredberio „Pienių vynas" (rež. D.Banionis), Sofoklio „Edipas karalius" (rež. J.Miltinis), M.Zalytės „Žemės mokestis" (rež. A.Keleris), N.Gogolio „Vedybos" (rež. R. Atkočiūnas) ir kituose. Įsimintini vaidmenys filmuose „Žaizdos žemės mūsų", „Ko verkė pušys", „Turtuolis, vargšas", „Skrydis per Atlantą", „Mirtis užkulisiuose", „Pilotas", „Tadas Blinda. Pradžia", „Savaitgalis pragare" ir kituose.

Vienas paskutiniųjų jo darbų teatre - Juozo Hananos vaidmuo spektaklyje „Hanana, kelkis ir eik" (rež. Rolandas Augustinas Atkočiūnas). 2011 metais D.Tamulevičiūtės profesionaliųjų teatrų festivalyje už šį vaidmenį A.Paulavičius buvo nominuotas geriausiu personažo be žodžių atlikėju. Apie šį vaidmenį kritikai rašė: „Į užguitą ir bebalsį vyrą stulbinamai įsikūnijo aktorius
A.Paulavičius. Vos porą frazių per spektaklį sumurmėjęs aktorius vienas įdomiausių veikėjų, įrodančių, kad personažo svarba priklauso ne nuo scenoje praleisto laiko. Savo kūnu ir veidu jis atskleidė daugiau, nei galima pasakyti žodžiais."

A.Paulavičius yra prisipažinęs, jog jam įsimintiniausias yra Edgaro vaidmuo A.Strindbergo pjesėje „Mirties šokis". „Šis jo vaidmuo ir man yra įstrigęs, - sakė J.Miltinio teatro direktorius A.Venckus. - Kuo įstrigo? Gal ta vidine energija, kažkokia elegancija. A.Paulavičius daug sutalpindavo savyje, nežinau, kaip pasakyti, moterys turbūt geriau pasakytų - jis užburiantis, charizmatiškas aktorius. Ne tuščiaviduris. Jis visada pilna savo esybe pulsavo."

Aktoriaus pareigingumą scenoje, tačiau nepaprastą lengvumą ir humoro jausmą už jos ribų išskyrė ir kartu su juo pagrindinį vaidmenį „Mirties šokyje" atlikusi Dalia Melėnaitė. Daugelis aktoriaus kolegų pabrėžė, jog jis buvo itin gražus vyras, herojinis aktorius, galėjęs pavergti žiūrovų širdis. „Žiūrovai tiesiog tirpdavo nuo jo grožio. Ir ne tik žiūrovai, ir kolegos, - sakė kartu su A.Paulavičiumi Miltinio studijoje mokęsis ir vėliau kartu vaidinęs aktorius Enrikas Kačinskas. - Jis neleido nuleisti kartelės žemiau, nei mus mokė mokytojas J.Miltinis. Visada išlaikė ir meno, ir kultūros kartelę tokiame lygyje. Tai buvo aukščiausio intelekto ir inteligencijos žmogus."

2013 m. A.Paulavičius buvo išrinktas labiausiai nusipelniusiu panevėžiečiu kultūros srityje - už indėlį į Panevėžio teatro meno kultūrą, visos Lietuvos teatro simboliais tapusius vaidmenis bei miesto garsinimą.

Atsisveikinama bus vėliau

Paklaustas, kada ir kur bus galima atsisveikinti su aktoriumi A.Paulavičiumi, teatro direktorius A.Venckus sakė: „Šeima nusprendė sulaukti tokio laiko, kai bus galima deramai ir iškilmingai jį pašarvoti ir palaidoti. Ketvirtadienį aktorius bus kremuojamas. Nežinau šeimos sprendimo, kur urna bus laikoma. Bet kai praeis pandemija, karantinas, manau, bus galimybė visiems atsisveikinti su Miltinio teatro žmogumi-vulkanu. Jis bus palaidotas Panevėžyje, Ramygalos gatvėje esančiose kapinėse. Ačiū miesto savivaldybei, kad surado galimybę čia jį palaidoti. Ir netoliese J. Miltinio." (J.Miltinis palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos gatvėje - red. past.).

Pasak A.Venckaus, šiomis dienomis jokio oficialaus atsisveikinimo su velioniu neorganizuojama. „Dabar, kaip žinome, galioja karantino nuostatos, kai net privačiose laidotuvėse gali būti iki 10 žmonių, tad šeima (žmona Irena Paulavičienė ir sūnus bei dukra) nutarė kremuoti velionį ir palaukti, kol bus galima deramai atsisveikinti su brangiu žmogumi ir visų mylimu aktoriumi. Be to, aktoriaus sūnus Rokas yra Islandijoje, tad jo grįžimas dėl karantino yra komplikuotas. Gerbiame šeimos sprendimą. Manau, kai tik bus aišku, kada bus galima organizuoti iškilmingas laidotuves, mes paskelbsime. Beje, jau ne su vienu iškiliu menininku taip buvo, kai dėl pandemijos teko atidėti laidotuves, pvz., Nelės Paltinienės laidotuvės.