Politologas Marius Parčiauskas: Didelis skandalas, kurio politikai nelaiko skandalu

Prieš kelerius metus ministrė Monika Navickienė ragino kalėdinį laikotarpį vadinti šventiniu, kad nebūtų įžeistos kitatikių ausys, šiemet socialdemokratų vyriausybė (URM) pasveikino Lietuvos ir pasaulio musulmonus su šventuoju Ramadano mėnesiu.

Politologas, atsargos karininkas, Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas Marius PARČIAUSKAS sako, kad multikultūrinės valstybės idėja yra tiesiausias tautos kelias nebūtin.

- Gal nereikia stebėtis, kad Užsienio reikalų ministerija pasveikino Lietuvos musulmonus, nors niekada anksčiau to nedarydavo? Gal pavasarį rengiamasi sveikinti ir su Budos gimtadieniu, ir su Šviesos švente, - juk budistų ir induistų irgi nemažai gyvena mūsų šalyje?

- Suprantu jūsų ironiją. Sveikinimas sutapo su katalikų Gavėnios pradžia; šiaip labai retai sutampa, bet šiemet būtent Pelenų trečiadienį jis buvo paviešintas. Įdomu tai, kad Lietuvoje esančius musulmonus pasveikino būtent Užsienio reikalų ministerija, kurios esminė funkcija - formuoti bei įgyvendinti užsienio politikos kryptis, - tai pirmas toks atvejis Lietuvoje.

Nenorėčiau sakyt, kad šis URM pareiškimas susijęs su vyriausybės sprendimu skirti daugiau nei milijoną eurų visuomenės švietimui, kad ji taptų tolerantiškesnė įvairių kultūrų ir imigrantų atžvilgiu, tačiau bendra kryptis aiški: bus bandoma perauklėti mus, kad būtume svetingesni atvykėliams.

Tokių siunčiamų žinučių, kaip URM sveikinimas Ramadano proga, tik daugės.

- Argi neturėtų būti atvirkščiai: ne lietuviai turėtų integruotis į jų pasaulį, o jie - į lietuvišką?

- Integracija Lietuvoje visiškai neveiksminga, ir tai akivaizdu vien valstybinės kalbos požiūriu. Masinės imigracijos mastas mūsų valstybei yra per didelis ir net pranokstantis didžiausio imigracijos bumo iššūkį Vokietijoje.

2022 metais Lietuva priėmė 87 tūkst. užsieniečių - tai sudarė apie 3 proc. jos populiacijos. Dalis jų buvo pabėgėliai iš Ukrainos, bet mažiau nei pusė.

Palyginkite: Vokietijoje per migracijos antplūdį 2015-2016 metais prisišaukta 1,1- 1,2 mln. imigrantų armija sudarė 1,4 proc. gyventojų. Naujausiais duomenimis šiandien Lietuvoje gyvena 219 tūkst. užsieniečių, iš jų - apie 80 tūkst. ukrainiečių (dalis bėgusių nuo karo, dalis darbo migrantų), 50 tūkst. baltarusių, 13 tūkst. rusų.

Pastaraisiais metais rusų ir baltarusių daugėja labai nežymiai, tačiau itin sparčiai daugėja atvykėlių iš Centrinės Azijos (Kirgizijos, Tadžikistano, Kazachstano, Uzbekistano), iš kitų valstybių (Pakistano, Irako), kurios dažnai siejamos su islamo terorizmu.

Susumavus, gautume apie 50 tūkst. imigrantų vien iš Centrinės Azijos. Nuo 2023-2024 metų, itin suaktyvėjus migracijai iš musulmoniškų šalių, radosi specifinės saugumo ir kultūrinės grėsmės. Lietuvoje naujieji imigrantai musulmonai labai aktyviai perima viešąsias erdves.

Pavyzdžiui, Islamo centras Vilniuje veikė ir anksčiau, jį tvarkė senieji Lietuvos musulmonai totoriai, kurie buvo mūsų visuomenės dalis nuo Vytauto Didžiojo laikų, bet naujieji musulmonai, skaičiumi pranokę tradicinius musulmonus, jau perėmė šį centrą į savo rankas.

Tas pat, matyt, gresia ir Kauno mečetės atžvilgiu, dėl kurios nenyksta įtampa tarp tradicinių ir naujųjų musulmonų; pamaldos čia jau vyksta ir arabų kalba.

Ne paslaptis, kad Vakarų Europoje būtent mečetės ir aplink jas veikiantys islamo centrai yra tos vietos, kur skleidžiamas islamizmas, verbuojami teroristai ir pan.

- Kiekvienas sostinėje gyvenantis lietuvis jums paliudys: įspūdis toks, kad kone kasdieną svetimšalių randasi vis daugiau...

- Ne tik Vilniuje imigrantų labai sparčiai daugėja: kai pažiūri 2019-2024 metų statistiką, matai, kad jei Vilniaus apskrityje užsieniečių padaugėjo 2,5 karto, tai Šiaulių apskrityje - 2,6 karto.

9 proc. Vilniaus apskrities gyventojų sudaro užsienio piliečiai, Šiaulių apskrityje - 8 proc.

Įdomu, kad Tauragės apskrityje yra per 5 proc. užsienio piliečių, - per pastaruosius penkerius metus jų padaugėjo beveik 12 kartų! Atkreipiu dėmesį, kad čia kalbama apie apskritis, bet absoliuti dauguma imigrantų įsikuria jų centruose, tad čia imigrantų procentai tarp visų gyventojų bus dar didesni.

Didžioji dalis imigrantų į Lietuvą yra atvykę teisėtai ir būtent mūsų vyriausybės kvietimu, - veikia daugiau nei 20 mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomų agentūrų, kurios ne tik aktyviai verbuoja dirbti Lietuvoje, bet ir padeda susitvarkyti dokumentus.

Seimo nubrėžta kasmetinė 40 tūkst. imigrantų kvota yra išnaudojama visiškai, o papildomai dar atvyksta imigrantų šeimos, kuomet įgauna vadinamąją teisę į šeimos susijungimą.

- Ir niekas negali paliudyti, kiek jų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, gyvena tarp mūsų?

- Iš tikrųjų kiekvienais metais VSD pateikia skaičius apie asmenis, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Viešai žinomi faktai, kad, prasidėjus Ukrainos puolimui, nemažai jai nelojalių tuomet šalyje buvusių asmenų teikė žvalgybinę informaciją Rusijai.

Tarp jų buvo ir daug Baltarusijos piliečių. Esu tikras, kad ir Lietuvoje dabar yra nemažai užsienio piliečių, kurie esant panašiai situacijai darytų tą patį.

Pavyzdžiui, pernai keliančiais grėsmę saugumui buvo pripažinta daugiau nei 1700 asmenų, dauguma Baltarusijos piliečiai, užpernai tokiais buvo pripažinta 600 asmenų, dar metais anksčiau - apie pusantro tūkstančio.

VSD direktorius daugybę kartų žiniasklaidai kartojo, kad institucija neturi pajėgumų patikrinti visų čia atvykstančių imigrantų, todėl apie jų keliamą grėsmę dažnai sužinoma jiems jau dirbant ir gyvenant Lietuvoje.

Tačiau svarbu žinoti, kad deportuojama žymiai mažiau, negu kasmet pripažįstama keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, - tai reiškia, kad tas skaičius auga, kaupiasi.

Be to, reikia turėti galvoje, kad nemąžta ir trečiųjų šalių piliečių, neteisėtai gyvenančių mūsų šalyje, gretos.

Pavyzdžiui, jei 2020 metais fiksuota beveik du tūkstančiai nelegalų, tai 2024 metais jų padaugėjo dvigubai, - metų pabaigoje Lietuvoje buvo apie 4500 nelegalų, įskaitant ir tuos, kurie neteisėtai vyko iš Latvijos per Lietuvą ir buvo sulaikyti; dabar jų aiškiai bus dar daugiau. Ir Lietuva nesugeba daugumos jų deportuoti.

- Ir jie, it tos pavasario lytys, yra laisvai plaukiojantys šalyje?

- Žmonės irgi stebisi, kaip čia yra: žinome, kiek jų yra, bet jie laisvai gali judėti ir nėra deportuojami. Pavyzdžiui, 2024 metais buvo deportuota 201, 2021 metais - tik 103. Kai pradėjau domėtis tais klausimais, gavau informacijos ir iš žmonių, dirbančių su migracija susijusiose institucijose.

Paprastas pavyzdys: štai Bangladešo pilietis dirbo Latvijoje, turėjo laikiną leidimą gyventi, bet, nutraukęs darbo santykius, automatiškai jo neteko ir nusprendė nelegaliai migruoti po Europą; buvo sulaikytas prie Lenkijos sienos.

Jį sulaikę mūsų pasieniečiai įpareigojo išvykti iš Lietuvos į jo kilmės šalį per tam tikrą laiką, paaiškinę, kad priešingu atveju bus sprendžiama dėl jo deportacijos.

Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad asmuo, neturintis teisės gyventi ES, nelegaliai keliauja per Lietuvą, o sulaikytas vėl paleidžiamas laisvai klajoti.

Turėkime galvoje, kad sulaikoma tik dalis nelegalų, o kokia dalis yra klajojanti po Lietuvą ir per Lietuvą, galima tiktai spėlioti. Mes nesusitvarkome su šita problema. Ne veltui Lenkija sustiprino sienos kontrolę - esame nelegalaus tranzito šalis.

- Jūsų nuomone, tai įstatymo spraga ar valdžios valios trūkumas?

- Svarbiausias čia yra pajėgumų klausimas, nes kelerius metus nei VSD, nei Migracijos departamentui, nei pasieniečiams iš esmės finansavimas nebuvo keliamas arba keliamas labai mažai, nors jų darbo krūvis išaugo kartais.

Pareigūnai atsitiktiniu būdu patikrina tik labai menką dalį atvykstančių migrantų. Na, o jau pripažinus asmenį grėsme arba kuomet tiesiog baigiasi jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, išsiųsti jį iš šalies yra labai sunku ir, kaip matome, išsiunčiama mažai.

Beje, grėsmė nacionaliniam ir viešajam saugumui yra vienintelė aplinkybė atimti laikiną leidimą gyventi mūsų šalyje.

Net užsieniečių nusikaltimai, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė (seksualiniai nusikaltimai, vagystės, sveikatos sutrikdymai) pagal Lietuvos įstatymus nėra pagrindas išsiųsti juos iš šalies.

Seimo narys Vytautas Sinica yra įregistravęs siūlymą, kad deportuoti imigrantus būtų galima už visus tyčinius nusikaltimus, kurie įvardinti Baudžiamajame kodekse.

- Savo paskyroje pasidalijęs informacija, kad imigrantai Lietuvoje labiau linkę nusikalsti nei vietiniai, sulaukėte LRT puolimo. Teko aiškintis?

- Lietuvos kalėjimų tarnyba paskelbė informaciją apie asmenis, kurie yra suimti, tai yra, laikinai sulaikyti ir laukia teismo sprendimo, kitaip sakant, jų kaltė dar nėra įrodyta.

Tai jeigu Lietuvoje šiuo metu yra apie 8 proc. užsienio piliečių, tai būtent toje statistikoje matyti, kad tarp suimtųjų jų yra 15 proc. Vadinasi, imigrantų procentas tarp suimtųjų beveik dvigubai didesnis nei apskritai visuomenėje.

LRT faktų tikrintojai klausė, kodėl nelyginau tų, kurių kaltė jau įrodyta. Bet pagal šį kriterijų kol kas neįmanoma to padaryti, nes masinė migracija prasidėjo vos prieš kelerius metus, o teisminiai procesai su apeliacijomis trunka gana ilgai, tad palyginti nuteistuosius pagal pilietybę galėsim po kokių 10 metų.

Dabar palyginau tai, ką buvo įmanoma palyginti šiandien, ir ta statistika nedžiuginanti. Iš Vakarų Europos pavyzdžių matome, kad, augant imigrantų skaičiui, stipriai išauga ir nusikalstamumas.

- Kaip manote, kuo gali atsiliepti Lietuvai Ispanijos ketinimas legalizuoti pusę milijono nelegalų, kurių daugiausia kilę iš islamiško Maroko?

- Ispanija vis dėlto yra NATO ir ES valstybė, mūsų sąjungininkė, tad šios šalies demografinio veido keitimasis savaime mums aktualus, - globaliame pasaulyje viskas yra susiję.

Žinoma, tiesioginės grėsmės, kad Lietuvą užplūs naujieji Ispanijos piliečiai, kol kas nėra, tačiau toks sprendimas kelia daug klausimų, aktualių ne tik Ispanijai: pavyzdžiui, kokią motyvaciją tapti lojaliais piliečiais turi imigrantai, ar jie eitų kariauti už juos priėmusią valstybę karo atveju ar įsigaliojus NATO 5 straipsniui?

Tai galioja ne tik Ispanijai, bet ir, pavyzdžiui, Vokietijai, kuriai jau šiandien sunkiai sekasi rinkti savanorius brigadai Lietuvoje.

Kelčiau klausimą, ar Europa su tokiu pilietybę įgijusių užsieniečių skaičiumi apskritai galės mobilizuoti žymią savo piliečių dalį?

- Kokią išvadą apie Lietuvos kryptį jums suponuoja šiuo metu vykdoma vidaus ir užsienio politika, kas yra jos prioritetas: multikultūrinė valstybė ar lietuviška?

- Akivaizdu, kad ne lietuviška Lietuva. Turbūt nemaža dali valdančiųjų savaimine vertybe laiko kultūrų įvairovę, be kita ko, pasitelkdami ekonominius bei demografinius argumentus.

Tai trumparegiškas požiūris, nes kiek teko analizuot šiuo atžvilgiu Vakarų Europą, Šiaurės Europą, pavyzdžiui, Švediją, matyti, kad jau antros kartos migrantai gimdo tiek pat vaikų, kiek vietiniai, ar nežymiai daugiau.

Vadinasi, demografinis argumentas pakelia gimstamumą tik labai trumpam, tačiau ilgam keičia kultūrinę aplinką. Kaimynų lenkų patirtis rodo, kad ekonomika gali sparčiai kilti ir be migrantų bumo - Lenkija yra patekusi į pasaulio didžiausių ekonomikų dvidešimtuką.

Lietuvos verslas reikalauja darbo jėgos iš užsienio, tačiau pačioje Lietuvoje yra apie 100 tūkst. trumpalaikių bedarbių, - šio vidinio resurso dar nesame įdarbinę.

Kitas dalykas - grįžtantys emigrantai, kurių integracijos mechanizmo iki šiol nesame sukūrę, neretai apsisukę grįžta į tas šalis, į kurias buvo emigravę. Jeigu dėmesys, skiriamas užsieniečių verbavimui, būtų nukreiptas savų emigrantų susigrąžinimui ir trumpalaikių bedarbių įdarbinimui, manau, būtų galima pasiekti tų pačių rezultatų, tik su lietuviais.

- Savo kalboje Lukiškių aikštėje Vasario 16-osios proga citavote Jono Basanavičiaus raginimą „Vienybės, vyručiai". Kas, jūsų manymu, galėtų vienyti daugiatautės valstybės piliečius?

- Vienybė atsiranda iš bendros istorijos, bendros kultūros, papročių, iš kultūrinių dalykų, kurie mus padaro tokiais ir išskiria iš kitų. Mūsų istorija nėra estų, vokiečių, ispanų ir panašiai. Taip per amžius toji skirtis buvo ir turi būti, nes ji vienija tą etnosą, kuris gyvena toje vietoje.

Kai valstybė tampa multikultūrine, jos socialinis audinys sutrūkinėja. Multikultūrinės valstybės idėja yra tiesiausias tautos kelias nebūtin. Jeigu dabar lietuviai nėra vieningi, tai, stipriai praskiedus Lietuvą, apie vienybę apskritai bus sunku kalbėti, - tai matom Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kur vienybė labai sunkiai pasiekiama.

Apskritai, Lietuva yra atsidūrusi egzistencinės grėsmės akivaizdoje dėl nesuvaldomos migracijos ir dėl Rusijos imperinių planų, bet politikai, užuot sutelkę dėmesį šioms fundamentalioms problemoms, žaidžia vidaus karus.

Vieni kelia sumaištį dėl LRT, imituodami pavojų žodžio laisvei, kiti pasiduoda provokacijai ir įklimpsta abipusių kaltinimų baloje, visiems iš anksto žinant, koks bus finalas, kai tuo tarpu grėsmingi faktai, kurie turėtų tapti pagrindine dienotvarke, praleidžiami pro ausis.

Mano nuomone, didesnis skandalas yra keli tūkstančiai asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, kurie iki šiol nedeportuoti iš šalies, bei ordos niekaip neintegruojamų imigrantų, dėl ko Vilniuje dažnai susikalbėti pavyksta tik rusiškai arba angliškai.