1 nuotr.Šių metų vasara pasižymėjo vėsesniais už daugiametį vidurkį orais ir tapo vėsiausia vasara nuo 2017 m.
Tarp visų įvykusių vasarų nuo 1961 m., šių metų vasara užėmė 33 vietą, o tai reiškia, jog ji tapo medianine vasara.
Jos vidutinė oro temperatūra siekė 16,9 °C, o tai yra 0,4 °C mažiau nei 1991-2020 m. daugiametė norma (SKN).
2025 m. vasara, savo vidutine oro temperatūra, yra identiška 1966 m., 1964 m. bei 1968 m. vasaroms. Kitaip nei šių metų pavasaris, praėjusi vasara nepasižymėjo dideliais vidutinės oro temperatūros nuokrypiais. Birželis buvo puse laipsnio vėsesnis už SKN, o liepa - tiek pat šiltesnė.
Tik rugpjūtis truputį labiau nukrypo nuo vidurkio, tačiau jokių rekordų nesiekė (1,2 °C vėsesnis už SKN).
Dauguma vasaros dienų buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (49 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (18 tokių dienų pasitaikė birželį, tik 9 dienos - liepą ir net 22 dienos - rugpjūtį) (žr. žemiau esančiame grafike).
Pati šilčiausia sezono diena buvo liepos 3 d. (+21,7 °C), o šalčiausia buvo rugpjūčio 26 d. (+11,3 °C). Šią vasarą buvo išmatuotas tik 1 aukščiausios paros oro temperatūros rekordas, liepos 3 d.
Praėjusi vasara tapo ir pirma vasara nuo 2017 m., kai nebuvo fiksuotas nei vienas kaitros atvejis (reiškinys fiksuojamas, kai oro temperatūra 3 dienas iš eilės viršija 30 °C), o dienų su aukščiausia oro temperatūra >30 °C pasitaikė tik 6 - mažiausiai nuo pat 2009 m. (kai pasitaikė tik 5 dienos)!
Vėsesnę už vidurkį vasarą indikuoja ir tai, jog šią vasarą buvo fiksuota tik 1 tropinė naktis ir tik 1 vietoje - liepos 22 d. Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias tropinių naktų skaičius nuo 2008 m. (kai nepasitaikė nei vienos) bei vienas mažiausių skaičių nuo 1991 m.
2025 m. vasaros sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 275,6 mm, o tai yra 20 % daugiau už vasaros SKN (229 mm). Nors šių metų vasara buvo išties lietinga, tačiau ji 1,7 mm kritulių nusileido 1978 m. vasarai ir todėl nepateko tarp 10 lietingiausių vasarų nuo 1961 m. (užėmė 11 vietą iš 65).
Birželis buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį, o rugpjūtis - sausesnis. Tačiau drėgnumu ypač išsiskyrė liepa (iškrito net 168 % liepos kritulių normos), kuri buvo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m.
Jog vasara buvo drėgna indikuoja ir tai, jog visą vasarą bent dalyje Lietuvos teritorijos (daugiausia šalies rytuose) buvo fiksuojamas gan retas (Lietuvoje vidutiniškai fiksuojamas kas 10-us metus) stichinis meteorologinis reiškinys - „ilgas lietingas laikotarpis", kuris indikuoja ypač ilgai trunkantį perteklinio drėkinimo laikotarpį.
Šių metų vasaros sezonas pasižymėjo mažesne už vidutinę saulės spindėjimo trukme.
Lietuvoje vidutiniškai Saulės spindėjimo trukmė siekė 688 val., o tai yra 16 % mažiau nei daugiametė norma (818 val.).
Visi šių metų vasaros mėnesiai pasižymėjo trumpesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme (nuo 9 % iki 23 % trumpesne).
2025 m. vasaros (juoda kreivė) ir 1991-2020 m. (raudona kreivė) laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Raudona spalva rodo šiltesnius, o mėlyna - šaltesnius už daugiametį vidurkį laikotarpius.
