Įspūdingo dydžio amonitas

Tikslas - praturtinti muziejų kolekcijas, surinkti mokomųjų pavyzdžių, susipažinti su dažniausiai randamais fosilijų tipais. Radiniai pranoko lūkesčius - rastas maždaug 19 cm skersmens amonitas. Tokie dideli pavyzdžiai šalyje aptinkami itin retai.

„Ėjau palei akmenų krūvą, net plaktuko neturėjau, tik žiūriu - dideliam akmeny lyg koks stuburas išlindęs per plyšį. Akmeniui nuskilus visi apstulbome - tai buvo milžiniškas amonitas", - pasakojo amonitą pastebėjusi Vaclovo Into akmenų muziejaus vyr. muziejaus rinkinių kuratorė - direktoriaus pavaduotoja Valda Vaškienė.

Ekspedicija vyko žvyro ir smėlio karjere, kur muziejų darbuotojai susipažino su paleontologijos pagrindais, išmoko atpažinti dažniausiai randamas fosilijas ir patys prisidėjo prie jų paieškos. Tačiau net patyrę specialistai nesitikėjo tokio radinio.

„Vienas radinys nustebino net ir mus - tai apie 19 centimetrų skersmens amonitas. Tokių dydžių pavyzdžiai Lietuvoje ypač reti - žinomi vos keli tokie atvejai", - pasakojo ekspedicijos vadovas geologas Simonas Sarman.

Didžiausias iki šiol Lietuvoje rastas amonitas saugomas Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centre Vievyje. Jo aukštis siekia 36 cm, skersmuo - 31 cm.

Amonitai - jau išnykusi galvakojų moliuskų grupė, gyvenusi jūrose prieš dešimtis milijonų metų. Jų fosilijų randama visame pasaulyje, bet Lietuvoje, ypač tokio dydžio, aptinkama itin retai. Rastas egzempliorius praturtins muziejaus kolekciją ir taps vertingu mokomuoju eksponatu.

Ekspedicijos tikslas buvo ne tik surinkti naujų eksponatų, bet ir suteikti muziejų specialistams praktinių žinių apie fosilijų paiešką ir identifikavimą. Dalis rastų pavyzdžių papildys Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, kita - Vaclovo Into akmenų muziejaus rinkinius.

Anot ekspedicijos dalyvių, tokios išvykos ne tik stiprina bendradarbiavimą tarp mokslo ir muziejų bendruomenių, bet ir padeda visuomenei geriau pažinti Lietuvos geologinį paveldą.

Fosilijų atradimai - tarsi laiko kapsulės, saugančios milžinišką informaciją apie Žemės istoriją, senąsias ekosistemas, klimato sąlygas, evoliucijos eigą, gyvūnų bei augalų rūšių pokyčius.

Be to, fosilijos padeda suvokti šiandienos biologiją: kodėl gyvūnai ir augalai yra tokie, kokie yra, kaip atsirado jų struktūros, kaip vyko adaptacija prie aplinkos, kokios gyvybės ribos. Fosilijų tyrimai moko ir apie didelius planetos pokyčius - masines išnykimo bangas, besikeičiančią aplinką.

Remiantis mokslininkų skaičiavimais, apie 99 proc. rūšių, kadaise gyvenusių Žemėje, jau išnyko. Šis skaičius atskleidžia ir milžinišką geologinio laiko, ir gyvybės kaitos mastą - nuo natūralių aplinkos pokyčių iki masinių išnykimo įvykių.

Rastas 19 cm skersmens amonitas nėra įspūdingas tik vizualiai - tai lobyno dalis, padedanti užpildyti mūsų žinių spragas. Ne veltui sakoma, kad Lietuva yra jūrinė valstybė - juk didesnę geologinio laiko dalį mūsų šalies teritorija buvo apsemta vandeniu.

Amonitas dar nėra detaliai ištirtas, bet spėjama, kad jis gali priklausyti išnykusiai „cosmoceras" amonitų genčiai, klestėjusiai juros periodo viduryje.

Tuo metu jūros apsemta Lietuvos teritorija buvo arčiau pusiaujo, klimatas čia buvo šiltesnis, drėgnesnis.