1 nuotr.Vasara - tradicinis kelionių motociklais metas, kai į mūsų šalį atvyksta nemažai motociklininkų iš užsienio. Kartais tarp jų pasitaiko labai įdomių žmonių, galinčių pasidalinti savo patirtimi arba papasakoti apie išskirtinius potyrius. Vienas tokių - italas Mauro Bačiočis (Mauro Bacchiocchi), nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio nesiskiriantis su savo motociklu BMW.
Italas prisipažino, kad dievina ištikimai beveik pusę amžiaus tarnaujantį dviratį draugą.
„Kalbant žmogiškais terminais, turiu mylimą žmoną, tačiau motociklą myliu kaip... „meilužę", su kuria praleidžiu ypač daug laiko, - juokavo geros nuotaikos nestokojantis M.Bačiočis. - Kaip susitikome prieš daugybę metų, taip dabar būsime kartu iki mirties."
Jis patikslino, kad motociklą BMW R100 RS įsigijo dar 1978 metais ir nuo tada jokios kitos dviratės transporto priemonės nenori.
„Prieš dešimt metų rašiau BMW koncernui, kad turiu tokį motociklą, tačiau tuomet jų jis nesudomino, o dabar ir pats nė už ką jo neparduosiu. Net jeigu pasiūlytų naujausią ar brangiausią iš savo turimų modelių. Nes tiek prisirišau prie turimo, tiek tokių, turinčių „sielą" motociklų dabar nebegamina. Juk man jis ne tik transporto priemonė, jis draugas, kuriuo galiu pasitikėti - toliau atviravo italas. - Paskaičiavau, kad kelionė į Lietuvą buvo ta riba, kai motociklo rida viršijo 1 mln. kilometrų ribą. Įvertinus, kiek juo teko rūpintis per prabėgusius dešimtmečius, ir kiek mudu kartu įveikėme, prognozuočiau, jog jis ir antra tiek nuvažiuos."
Keliautojas patikslino, kad per visą važiavimo laiką ties 420 000 km riba teko daugiau dėmesio skirti varikliui ir pakeisti stūmoklius, kartą keistas duslintuvas, teko keisti spyruokles ir amortizatorius, tačiau visos kitos detalės liko originalios.
„Rėmas, degalų bakas, sėdynė, netgi numeris ir tas yra originalus. Be to, šis motociklas turi šildomą priekinio žibinto stiklą, kas ypač praverčia tolimose ir sudėtingesnėse kelionės. Kai buvo naujas, motociklas galėdavo lėkti iki 180 km/val. greičiu. Dabar darbinis greitis yra apie 110-120 km/val., bet to visiškai užtenka, nes taip sumažėja rizika užtaikyti ant greičio matuoklių ir lėčiau važiuodamas gali daugiau grožėtis aplinka, o aš su savo gražuoliu važinėju ne tik vasarą ar ne tik gerais keliais, - toliau išgyvenimais dalinosi M.Bačiočis, - Mudu kartu 5 kartus lankėmės žiemą Vokietijoje vykstančiame „Elefantentreffen" (motociklų žiemos renginys, vykstantis kasmet pirmąjį vasario savaitgalį arba paskutinį sausio savaitgalį. Jį organizuoja Federalinė motociklininkų asociacija. Nuo 1989 m. jis vyksta Bavarijos miške, tarp Loho, Turmansbango ir Solos miestų, netoli Čekijos sienos. Kiekvienais metais jame dalyvauja nuo 5000 iki 10000 motociklininkų iš visos Europos. Kai kurie atvyksta perdarytais motociklais - aut. past.).
Penkis kartus vykome į panašų, didžiausią žiemos renginį Italijoje -„Agnellotreffen". Du kartus buvome žiemą Prancūzijoje - „Hivernale des Millevaches" (1969 m. pirmą kartą surengtas ir 2009 m. atgaivintas motociklininkų žiemos renginys - aut. past.). Apie mažesnius renginius, suvažiavimus ar motostovyklas net nekalbu. Įvertinus tai, motociku belieka tik džiaugtis ir džiaugtis."
Beje, džiaugiasi italo „senoliu" ne tik jis pats, bet ir pakeliui sutinkami žmonės.
„Sustoji kur degalų įsipilti ar užkąsti ir iškarto tampi smalsuolių traukos objektu. Ypač motociklas džiugina vaikus, kurie ji norį pačiupinėti, užlipti ir t.t. Ir tegul. Tikrai negaila dalintis tuo, ką turiu ir kol galiu. Kol tu šypsaisi pasauliui, pasaulis šypsosi tau", - apibendrino pokalbį motociklininkas.
