1 nuotr.Šiemet ligonių kasos sveikatos prevencinėms programoms vykdyti iš PSDF lėšų skyrė 70 mln. eurų, t. y. 3,1 mln. eurų daugiau nei pernai. Daugiausia - 35,6 mln. eurų - skirta širdies ir kraujagyslių ligų, mažiausiai - 3,2 mln. eurų - priešinės liaukos vėžio prevencinei programai.
Vis dėlto Lietuvos gyventojai vis dar menkai nori tikrintis sveikatą.
Nervina eilės
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Lyskoitienės teigimu, skirtingose prevencinėse programose dalyvauja apie 44-48 proc. tikslinės populiacijos asmenų.
„Kodėl žmonės nesitikrina, nors jiems yra sudarytos visos galimybės, priežasčių gali būti įvairių. Pavyzdžiui, visuomenėje dar yra nemažai mitų apie prevencinių programų metu atliekamus tyrimus - skaudės, bus nemalonu.
Taip pat esant greitam ir užimtam gyvenimo tempui nemaža jų dalis atideda šiuos sveikatos patikrinimus vėlesniam laikui, bet tinkamas laikas taip ir neateina", - sakė ji ir atkreipė dėmesį: jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Atsižvelgdamas į paciento amžių ir įvertinęs sveikatos būklę, ligos istoriją bei rizikos veiksnius, jis pagal savo kompetenciją paskirs reikiamus tyrimus, o prireikus, - išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Reprezentatyvaus „Spinter tyrimai" visuomenės tyrimo, kuris buvo atliktas 2023 metais, duomenimis, 35 proc. Lietuvos gyventojų ligų prevencijos programomis atsisako pasinaudoti dėl suvokimo, jog teks laukti eilėje norint patekti pas gydytoją; 22 proc. prevencine programa nepasinaudotų, nes yra įsitikinę, jog yra sveiki.
Penktadalis (20 proc.) - nuogąstauja dėl blogų rezultatų, o 11 proc. - neturi laiko.
Apie prevencines programas girdėję
Minėto „Spinter tyrimai" tyrimo duomenimis, 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra girdėję apie ligonių kasų finansuojamas prevencines programas, o 6 iš 10 apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę.
Geriausiai žinoma yra gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa - tą patvirtino 74 proc. apklaustųjų. Taip pat gerai žinoma ir krūties vėžio prevencinė programa, apie kurią buvo girdėję 71 proc. apklausos dalyvių. 69 proc. respondentų teigė žinantys apie širdies ir kraujagyslių ligų, 65 proc. - storosios žarnos vėžio, 62 proc. - priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinę programą.
Valstybinė ligonių kasa akcentuoja, kad prevencinės sveikatos programos Lietuvoje yra grindžiamos ir vykdomos remiantis moksliniais įrodymais ir tarptautinėmis rekomendacijomis (pavyzdžiui, Europos Komisijos, Pasaulinės sveikatos organizacijos ir kt.), kurios padeda užtikrinti jų veiksmingumą ir pagrįstumą bei įrodančiais, kokio amžiaus sulaukusiems gyventojams gresia didžiausia rizika susirgti vienomis ar kitomis ligomis.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas kompensuoja ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Prevencinės programos
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa (moterims nuo 25 iki 34 m. (imtinai) kartą per 3 metus, o nuo 35 m. iki 59 (imtinai) kartą per 5 metus). Moterims nuo 25 m. iki 34 m. (imtinai) atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas ikivėžiniams pakitimams nustatyti, o moterims nuo 35 m. iki 59 m. (imtinai) - AR ŽPV tyrimas. Jei AR ŽPV tyrimo rezultatas teigiamas, iš to paties mėginio atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimas;
Krūties vėžio prevencinė programa (moterims nuo 45 iki 74 m. (imtinai). Joms kas 2 metus atliekamas mamografinis krūtų tyrimas. Mamogramą įvertina šią paslaugą teikianti gydymo įstaiga;
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa (asmenims nuo 50 iki 74 m. (imtinai). Kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose (iFOBT) testas;
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (vyrams nuo 50 iki 69 m. (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Kas 2 arba 5 metus - kaip skiria gydytojas, atsižvelgdamas į paciento amžių ir tyrimo rezultatus;
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa (asmenims nuo 40 iki 60 m. (imtinai). Nustačius: labai didelę riziką - po 1 metų, didelę riziką - po 2 metų, mažą ar vidutinę riziką - po 4 metų.
Išsitirti verta
2024 m. tiriant moteris pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą ir įvertinus apie 1000 gimdos kaklelio biopsijų, buvo nustatyti 615 vėžinių pakitimų.
Tiriant moteris pagal krūties vėžio prevencinę programą ir įvertinus daugiau nei 131 tūkst. mamogramų, buvo nustatyti 802 vėžiniai pakitimai. Tiriant gyventojus pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą ir atlikus apie 7 tūkst. biopsijų, buvo nustatyti 237 vėžiniai pakitimai ir apie 4,8 tūkst. adenomos atvejų.
Tiriant vyrus pagal priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programą ir atlikus apie 1,3 tūkst. biopsijų, vėžiniai pakitimai buvo nustatyti 809 atvejais.
Šaltinis - Valstybinė ligonių kasa
