Taškas P.Mažylio gimdymo namų istorijoje

Laisvės alėjoje neliko Ortopedijos-traumatologijos klinikos, kauniečių vadinamos tiesiog "Raudonojo Kryžiaus"ligonine arba traumpunktu. Šis skyrius, priklausantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninei, perkeltas į Josvainių gatvę, esančią miesto pakraštyje. Iki šių metų spalio Kaune neliks ir LSMU Kauno ligoninei priklausančių P.Mažylio gimdymo namų. Veikusių nuo 1936 metų, atlaikiusių ne vieną politinę santvarką ir išleidusių į pasaulį dešimtis tūkstančius kauniečių.

Tačiau, kaip teigiama LSMU Kauno ligoninės pranešime, P.Mažylio gimdymo namus "pakirto" mažas Lietuvoje gimstamumas ir su tuo susijusios ekonominės priežastys. Išlaikyti šį Kauno savivaldybei priklausantį pastatą, kurį LSMU Kauno ligoninė naudoja pagal panaudos sutartį, tapo ekonomiškai nuostolinga.

Gimstamumas Kaune kaip ir visoje Lietuvoje tikrai mažėja. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per 5 metus gimstamumas Lietuvoje mažėjo 20,8 proc.

Kaune pernai gimė 2160 vaikučių, o 2020 m. dar sulaukėme 2713 naujųjų kauniečių. Tiesa, ne visi jie gimė trijuose LSMU Kauno ligoninės padaliniuose. Mat vaikai gimsta ir LSMU Kauno klinikose. Tad iš viso Kaune bent iki spalio yra keturios kūdikių gimimo vietos. Viena - Kauno klinikose, o Kauno ligoninėje naujagimiai gimsta Krikščioniškuose gimdymo namuose (Miško g.), P.Mažylio gimdymo namuose (V.Putvinskio g.) ir Akušerijos-ginekologijos skyriuje, esančiame Josvainių g. Šio skyriaus patalpos kaip ir Krikščioniškųjų gimdymo namų patalpos yra LSMU Kauno ligoninės nuosavybė.

Gimdymų rodikliai

Sprendžiant iš LSMU Kauno ligoninės 2023 m. veiklos ataskaitos, konsultacijų skaičius, palyginus su 2022 m., Akušerijos-ginekologijos skyriuje išaugo 73,95 proc, Krikščioniškuose gimdymo namuose - iki 13,89 proc., o P.Mažylio gimdymo namuose konsultacijų skaičius ne didėjo, bet mažėjo (-14,21 proc.). Iš viso 2023 m. P.Mažylio gimdymo namuose buvo 5809 konsultacijos, kai tuo tarpu Krikščioniškieji gimdymo namai konsultavo 7194 kartus. Netgi daugiau nei ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrius. Tačiau gimdymų mažėjo visuose trijuose padaliniuose.

Personalas be darbo neliks

P.Mažylio gimdymo namų pastatas, esantis miesto centre, tikrai neliks tuščias. O kas laukia gimdymo namų personalo? Anot LSMU Kauno ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Irenos Tavgenienės, dirbančios vyresniąja slaugytoja ligoninės Naujagimių skyriuje, nieko baisaus neįvyks:

„Darbuotojai ateis dirbti į mūsų ligoninės skyrius Josvanių g. Personalo tai trūksta. Tačiau ten, P.Mažylio gimdymo namuose, didžioji dalis yra daktarų, kurie dirba ir Kauno klinikose. Jie išeis į klinikas - ir viskas. O kurie yra mūsų Kauno ligoninės darbuotojai, visi ateis pas mus."

LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė Diana Žaliaduonytė taip pat patikino, kad P.Mažylio gimdymo namuose dirba puikūs ir savo darbui atsidavę specialistai, todėl bus siekiama jiems pasiūlyti darbą kituose ligoninės padaliniuose.

Per dideli išlaikymo kaštai

Kaip rašoma ligoninės pranešime, dabar visuose trijuose padaliniuose per parą būna tik 6 gimdymai, tai yra po 2 kiekviename padalinyje. Tačiau vis vien reikia didžiulių žmogiškųjų resursų. Juk gimdančią gali atvežti bet kada. Todėl reikia visą parą budinčių komandų, kurių kiekvieną sudaro du gydytojai akušeriai ginekologai, vienas anesteziologas, vienas neonatalogas, akušeriai, operacinės slaugytojas, anestezijos-intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojas ir jo padėjėjas. Taip pat turi nuolat budėti valytojai, pagalbiniai darbininkai, vairuotojai. O tai sudaro ir didelius kaštus. Tad, nors LSMU Kauno ligoninė pernykščius metus baigė pelningai, bet akušeriniai-ginekologiniai skyriai per trejus metus patyrė 5,5 mln. Eur nuostolio.

ISTORIJA

Europarlamentaro Liudo Mažylio senelis, Lietuvos akušerijos-ginekologijos mokslų pradininkas, akademikas Pranas Mažylis (1885-1966) pastatė šiuos privačius gimdymo namus Kaune, V.Putvinskio gatvėje 1936 m. Keturių aukštų pastatas iškilo per 9 mėnesius, tai yra per tiek pat laiko, kiek tęsiasi moters nėštumas. Gimdymo namai pradėjo veikti 1936 m. gegužės pirmąją. Stacionare buvo 25 lovos, per metus gimdavo apie 1000 naujagimių. Paslaugos buvo mokamos, tačiau 10 lovų buvo dykai skirta neturtingoms gimdyvėms.

1940 m. privatūs gimdymo namai nacionalizuoti, bet iki šiol nepakeitė savo paskirties. 1993 m. sausio 2-ąją P.Mažylio gimdymo namuose pirmą kartą Lietuvoje gimdyme dalyvavo ir gimdančios moters sutuoktinis.

2002 m. šiuose gimdymo namuose atidarytas pirmasis Lietuvoje Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, kur pradėta nėščiųjų mankšta vandenyje. 2008 m. atidarytas kūdikių baseinas, kuriame mankštinosi kūdikiai nuo dviejų mėnesių amžiaus.

2009 m. pastate įrengtas Gyvybės langelis, kuriame tarp kitų rastinukų rasta ir dviejų metų mergytė.