Medicinos grandai renkasi Vilniuje

Kardiologijos konferencija, kuriame dalyvauja pasaulinio garso specialistai, formuojantys mokslinės ir praktinės kardiologijos gaires (tarp jų ir Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono patarėjas medicinai), vyks gegužės 30-31 dienomis Vilniuje, Mokslų akademijos rūmuose, baigiantis Europos kardiologų draugijos paskelbtam ūmių kardiologinių būklių mėnesiui.

Jo iniciatorius, anot profesorės Sigitos Glaveckaitės, idėjinis vadas ir esminis organizatorius, kurio dėka ši tarptautinė aukščiausio lygio konferencija ir gyvuoja, yra Skubios medicinos klinikos vadovas prof. Pranas Šerpytis, kaskart sukviečiantis tikruosius medicinos pasaulio influencerius.

Renginyje pranešimus skaitys kardiologijos grandai iš JAV, Vokietijos, Austrijos, Lenkijos, Latvijos ir kt.

Profesorius primena, kad Europoje ir visame pasaulyje kardiologinės ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiausiai gyvybių. Nors mokslininkai ir praktikai taiko įvairias gydymo metodikas, stengdamiesi pakeisti padėtį, tačiau jau trys dešimtmečiai, kai mirštamumas, tarkime, nuo miokardo infarkto tiek Europoje, tiek pasaulyje praktiškai išlieka toks pat - apie 5 proc.

„Aišku, - sako jis, - mes norime Lietuvoje sumažinti netekčių skaičių, tai priklauso ir nuo paciento edukacijos, nuo to, kad jis laiku kreiptųsi į skubios pagalbos skyrių, nuo logistikos išdėstymo, nuo greitosios medicinos pagalbos, nuo profesionalių gydytojų. Labai džiaugiuosi, kad vyriausybė, praėjusių metų pabaigoje pradėjusi savo veiklą, į savo programos prioritetus įtraukė ir širdies ir kraujagyslių ligas".

Jam antrina ir Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių klinikos vadovė prof. S. Glaveckaitė: „Santaros klinikos susirenka sunkiausius ligonius, jie iš privačių klinikų irgi atgabenami pas mus. Mes turime priimti galutinį sprendimą dėl gydymo taktikos ir tam sprendimui mums reikia pažangių priemonių ir labai aukšto lygio širdies chirurgijos, nes medicina visose šalyse juda į priekį septynmyliais žingsniais. Norint neatsilikti, mums reikia požiūrio, kad kardiologija Lietuvoje turi eiti koja kojon su pažanga ir atitikti europinius standartus, o tam neabejotinai reikia investicijų."

Jos nuomone, konferencija yra galimybė pasitikrinti, kokia kryptimi eiti, kokius naujus metodus taikyti klinikinėje praktikoje ir kokiems naujiems diagnostikos bei gydymo metodams teikti pirmenybę.

Profesoriai sutinka, kad mokslinė konferencija negali išspręsti praktinių medicinos paslaugų prieinamumo problemų - kardiologijos paslaugų prieinamumas Lietuvoje yra gana netolygus.

Pavyzdžiui, Klaipėdos, Kauno regione jis yra geresnis, negu Vilniuje, - nors kardiologų skaičius panašus, bet gyventojų ten daug mažiau. Kitas dalykas, anot P. Šerpyčio, šis netolygumas pasireiškia ir rajonuose, tad itin yra sveikintinos Sveikatos apsaugos ministerijos pastangos ambulatorinės pagalbos priartinimo atžvilgiu.

S. Glaveckaitė mato ir kitą bėdą: „Mes žinom, kaip turi atrodyti kardiologija ir mes norime pacientams pasiūlyti šiuolaikinę kardiologiją, bet inovatyvių vaistų kompensavimo klausimai ilgam nuskęsta biurokratiniuose gniaužtuose, kol ateina iki paciento. Tų procesų greitinimas labai svarbus, juo labiau, kad egzistuoja grupė ligonių, kuriems kitaip nepadėsi tik skirdamas inovatyvų vaistą, o jis nėra kompensuojamas."

Kalbant apie sunkių būklių, pvz., kardiogeninio šoko būklės pacientus, prof. Šerpyčio manymu, reikėtų įdiegti naujas gyvybes gelbstinčias pagalbines kraujotakos priemones, kuriomis yra apsirūpinę mūsų kaimynai, pvz., lenkai, vokiečiai, - šiaip ar taip Lietuva jau yra išsivysčiusi Europos šalis.

Tad konferencijos temos, jų sklaida, anot profesoriaus, turėtų pasitarnauti naujų metodikų įvedimui.

„Medicinai, kardiologijai - didelis postūmis tokios konferencijos, - įsitikinęs P. Šerpytis, - Įsivaizduojat, per tas dvi dienas susitinka Lietuvos kardiologijos ir skubios medicinos pasauliniai ekspertai. Iš jų galima pasimokyti, užmegzti kontaktus, pasisemti idėjų ateities moksliniams tyrimams, rasti galimybę jauniems kolegoms išvykti pasitobulinti. Aišku, šiuo metu kalbėti apie sunkiai prieinamas žinias nėra prasmės,- ko gero, mes turime geriausią internetą Europoje, tad žinių stygiumi skųstis negalėtume, bet vis dėlto susisteminta informacija, svarbiausi akcentai paprastai išryškėja būtent tokio lygio konferencijos pranešimuose bei diskusijose".

Kita vertus, jis sako, kad, be kita ko, konferencija yra puiki proga pareklamuoti Lietuvą užsienio lektoriams, juo labiau tokiame turbulencijos laike, kai net mokslinė diplomatija gali suvaidinti teigiamą vaidmenį.

Ne veltui šiais, M. K. Čiurlionio, metais tarptautinę kardiologijos konferenciją ketinama pradėti jo muzikos akordais.

„Turime stengtis, kad pasaulis Lietuvą daugiau žinotų ir daugiau su ja draugautų, - sako prof. P. Šerpytis, - jeigu nieko nesakai, niekas ir nežino".