2 nuotr.Augintiniai paprastai į namus atneša džiaugsmo, tačiau net ir geriausiai pažįstami šunys ar katės gali sužeisti žmogų dantimis ar nagais. Tokie atvejai dažniausiai nutinka dėl neatsargaus elgesio su gyvūnais - jei jie suirzę ar išsigandę, tai gali išprovokuoti netinkamą elgesį. Tai, kad gyvūnas yra savas, o ne laukinis ar svetimas, veikia kaip raminanti piliulė, tačiau sveikatos priežiūros specialistai sako, kad žaizda žaizdai nelygi ir ne visada jos būna „nekaltos".
Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Greta Urbonienė sako pastebinti, kad kartais pacientai ant žaizdų tepa arba deda maisto produktus, tačiau to jokiais būdais nereikėtų daryti.
„Pavyzdžiui, teko matyti, kad ant žaizdų buvo tepamas medus arba dedamas svogūnas. Žaizda visuomet būna labai jautri, todėl maisto produktai ne tik nepadeda jos gijimui, bet ir gali dar labiau pabloginti situaciją. Taip pat dažnai pasitaikanti klaida - per retai keičiami tvarsčiai arba nedėvimos guminės pirštinės, kai dirbami įvairūs buities darbai. Tvarstis turėtų būti keičiamas, jei už jo ribų pradeda tekėti skysčiai arba kai jis nebelimpa prie odos, o guminių pirštinių reikia tam, kad būtų galima apsaugoti žaizdą nuo tolesnių pažeidimų", - dalinasi pašnekovė.
Pirmąsias 24 valandas po sužalojimo vertėtų atidžiai stebėti žaizdos būklę, o pastebėjus, kad žaizda negyja, atsiranda paraudimas, skausmas, pakinta kvapas arba atsiranda gelsvos, pūlingos išskyros, patariama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Šeimos gydytoja G.Urbonienė tikina, kad darbinėje praktikoje labiausiai komplikuoti - kačių įkandimai. Tokios žaizdos sunkiai gyja, labai dažnai pasitaiko infekcijos.
„Įkandus katei infekcijos rizika yra didesnė negu po šuns įkandimo. Be to, galima susirgti vadinamąja „katės įdrėskimo" liga, kurią sukelia įdrėskimas arba katės palaižyta žaizda. Ji dažniausiai pasireiškia nedideliu odos pažeidimu toje pačioje vietoje, kur buvo katės įdrėskimas, taip pat gali patinti limfmazgiai. Kartais tokie įdrėskimai gali sukelti ir infekcijas, kurių gydymui būtina naudoti antibiotikus", - sako šeimos gydytoja.
Kad žaizda buvo infekuota galima suprasti iš pirminių infekcijos simptomų: sustiprėjusio žaizdos kvapo, skausmo arba iš žaizdos bėgančio pilkšvos spalvos, kreminės konsistencijos skysčio.
Kita liga, kuri gali išsivystyti įkandus ar įdrėskus augintiniui, yra stabligė. Ja susirgti gali bet kuris imuniteto neturintis žmogus, todėl geriausias prevencinis metodas - vakcina. Pasiskiepiję nuo stabligės turėtų nepamiršti, kad šios ligos revakcinacija atliekama kas 10 metų ir yra kompensuojama valstybės lėšomis. Tuo tarpu dar nepasiskiepijusiems vertėtų žinoti, kad ši liga gali būti mirtina, todėl atpažinus jos simptomus būtina skubiai pradėti gydymą.
Pirmieji stabligės simptomai gali būti raumenų spazmai, pakilusi temperatūra, galvos skausmai, padidėjęs prakaitavimas, nuovargis, traukuliai. Kai kuriems pacientams raumenų spazmai būna tokie stiprūs, kad nepavyksta praverti burnos arba judinti rankų ir kojų.
„Įkandus neskiepytam gyvūnui galima susirgti ir pasiutlige. Didžiausią pavojų kelia laukiniai šunys, kurių įkandimai lemia iki 90 proc. visų pasiutligės atvejų, taip pat katės, žiurkės, šikšnosparniai ir lapės. Pirmieji pasiutligės simptomai būna labai įvairūs: karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, skausmas arba tirpimas įkandimo vietoje. Vėliau atsiranda ir kitų simptomų, pasireiškiančių vandens baime ar gerklų spazmais, o ligai progresuojant gali išsivystyti paralyžius, koma arba sutrikti širdies veikla", - teigia šeimos gydytoja G.Urbonienė.
Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tinkamą ligos gydymą ir vakcinacijos kursą.
