Skambiausi trofėjai rekordų medžioklėje

Visgi kartais ilgaamžis rekordas krenta, kai atsiranda išskirtinių galimybių atletas, pavyzdžiui, norvegas Karstenas Varholmas (Karsten Warholm). Yra ir sportininkų, kuriem rekordų gerinimas - vos ne kasdienybė, pavyzdžiui, švedas Armandas Duplantis. Visai neseniai žmogaus galimybių ribas praplėtė Kenijos atstovas Kelvinas Kiptumas, tapęs pirmuoju atletu, nubėgusiu maratoną greičiau nei per 2 val. ir 1 min.

Nepralenkiama 40 metų

Seniausiam lengvosios atletikos pasaulio rekordui šiemet sukako 40 metų. Jo autorė - čekė Jarmila Kratochvilova, 1983 m. liepos 26 d. 800 metrų nubėgusi per 1 min. 53,28 sek. Šioje rungtyje geriausias XXI amžiaus rezultatas yra 1 min. 54,01 sek., šio sezono - 1 min. 54,97 sek. Nepanašu, kad J.Kratochvilovos rekordui artimiausiu metu grėstų realus pavojus.

Devintajame dešimtmetyje apskritai užfiksuota daug fenomenalių, iki šiol nepagerintų rezultatų. Moterų varžybose 1985 m. pasaulio rekordą pagerino 400 m bėgusi vokietė Marita Koch (47,60 sek.), 1987 m. - TSRS rutulio stūmikė Natalija Lisovskaja (22,63 m) ir Bulgarijos šuolininkė į aukštį Stefka Kostadinova (2,09 m).

Vien per 1988-uosius pasiekti šeši iki šiol nepagerinti moterų rekordai. Amerikietė Florens Grifit Džoiner (Florence Griffith Joyner) tai padarė 100 ir 200 metrų bėgime, jos tėvynaitė Džekė Džoiner Kersi (Jackie Joyner-Kersee) - daugiakovėje, Rytų Vokietijos sportininkė Gabrielė Rainš (Gabriele Reinsch) - disko metime, TSRS lengvaatletė Galina Čistiakova - šuoliuose į tolį, TSRS bėgikės - 4x400 m estafetėje.

Seniausi vyrų pasaulio rekordai pasiekti 1986 m. Rytų Vokietijos disko metikas Jurgenas Šultas (Jurgen Schult) pasiekė 74,08 m rezultatą, o TSRS lengvaatletis Jurijus Sedychas kūjį numetė 86,74 m. Įdomu, kad vyrų varžybų metraščiuose tokių „barzdotų" devintojo dešimtmečio rekordų ir yra tik du, kai moterų - dešimt (vien olimpinėse rungtyse).

Paaiškinti devintojo dešimtmečio fenomeną nesunku. Kritikai beda pirštu į dopingo vartojimą, ypač paplitusį Rytų bloko valstybėse. Pasaulio rekordus dažniausiai gerino būtent šių valstybių sportininkai. Ypač daug įtarimų kėlė J.Kratochvilova, jai prikaišiotas ir pernelyg didelis testosterono kiekis, abejota ar bėgikė - išties moteris. Pati J.Kratochvilova kaltinimus neigė ir aiškino, jog viską pasiekė tik alinančių treniruočių dėka.

Jei laikysimės priežodžio „nepagautas - ne vagis", tai minėtų rekordininkų nėra kuo apkaltinti, nors skandalai kildavo. Pavyzdžiui, 1991 m. „Der Spiegel" paskelbė, kad šeši Rytų Vokietijos olimpiniai čempionai devintojo dešimtmečio viduryje vartojo steroidus. Tarp tų - paties seniausio vyrų rekordo autorius J.Šultas. Visgi oficialiai disko metikas nebuvo pričiuptas, nors varžėsi dar ilgai, iki 2000 m. olimpinių žaidynių.

Užtruko, bet rekordai krito

Skeptikai mano, kad dopingu galimai atmiežti devintojo dešimtmečio rekordai niekada nebus pagerinti. Tačiau, net jei šiuo metu jų pagerinimą sunku įsivaizduoti, kategoriškai tokios galimybės atmesti negalima. Bent jau vyrų varžybose proveržių vis pasitaiko.

Ilgą laiką nepagerinamu atrodė JAV šuolininko į tolį Bobo Bimono (Bob Beamon) rekordas (8,90 m), pasiektas 1968 m. Tačiau 1991 m. kitas amerikietis Maikas Pauelas (Mike Powell) liuoktelėjo 8,95 m ir mitas buvo išsklaidytas. Net ir J.Šulto rekordas išsilaikė tik vos ne vos - 2000 m. Virgilijus Alekna švystelėjo diską 73,88 m.

Vyrų varžybose pora labai senų rekordų gerinti ir per pastaruosius kelerius metus. Tai įvyko rutulio stūmime ir 400 m barjeriniame bėgime. Pirmojoje rungtyje amerikiečio Rendžio Barnso (Randy Barnes) rekordas (23,12 m) laikėsi nuo 1990 m., antrojoje kito amerikiečio Kevino Jango (Kevin Young) pasiekimas (46,78 sek.) - nuo 1992 m.

Prie K.Jango rezultato niekas nepriartėjo beveik du dešimtmečius, o tada atsirado iškart keli stiprūs bėgikai, pajėgūs atimti iš jo rekordą. Pats stipriausias - K.Varholmas. Norvegas rekordą pagerino 2021 m. liepą Osle, kai užfiksavo 46,70 sek. rezultatą. „K.Jangas džiaugėsi mano pasiekimu. Manau, jis suprato, kad atėjo laikas. Nuostabu pagerinti pasaulio rekordą, tačiau nemanau, jog mano rekordas išliks taip ilgai, kaip K.Jango", - tada svarstė K.Varholmas.

Norvegas buvo teisus. Tais pačiais 2021-aisiais Tokijo olimpinių žaidynių finale jis nubėgo nuotolį per 45,94 sek. Įdomu, kad tame pačiame bėgime K.Jango pasiekimą pagerino ir amerikietis Rėjus Bendžaminas (Rai Benjamin) bei brazilas Alisonas dos Santosas. Dar ne taip seniai K.Jango rezultatas atrodė nepasiekiamas, dabar visų laikų geriausių rezultatų sąraše jis - tik 12-as.

Rutulio stūmiko R.Barnso rekordas taip pat krito 2021 m., kai jo tėvynainis Rajanas Krauzeris (Ryan Crouser) pasiekė 23,37 m. rezultatą. „Ilgai siekiau šio rekordo", - neslėpė R.Krauzeris. Šių metų gegužės 27 d. jis nustūmė rutulį dar toliau - 23,56 m. Naujasis pasaulio rekordas dar laukia oficialaus tarptautinės federacijos patvirtinimo.

Po 1 centimetrą

Vien olimpinėse rungtyse nuo 2020 m. tiek vyrų, tiek moterų varžybose nuvo pagerinta po aštuonis pasaulio rekordus, taigi tikrai negalima teigti, kad XXI amžiaus atletai yra silpni, palyginti su devintojo dešimtmečio antžmogiais.

Yra sportininkų, kuriems priklauso ne po vieną rekordą. Ugandos atstovas Džošua Čeptegėjus (Joshua Cheptegei) 2020 m. pagerino tiek 5000 m, tiek 10 000 m pasaulio rekordus. Kenijos bėgikė Feit Kipjegon (Faith Kipyegon) šiemet užfiksavo geriausius rezultatus 1500 ir 5000 m distancijoje. Tiesa, pastarojoje rekordas išsilaikė vos tris mėnesius. Rugsėjo 17 d. jį pagerino etiopė Gudaf Cegai (Gudaf Tsegay).

Būti rekordo autoriumi ne vienoje rungtyje - bėgikų privilegija. Šuolininkai su kartimi to pasiekti negali, bet jie gali gerinti rekordą daug kartų. Kadaise tai darė ukrainietis Sergejus Bubka, jo įpėdiniu tapo A.Duplantis. S.Bubka 1984-1994 m. stadionuose rekordus gerino 17 kartų, kol pasiekė 6,14 m. rezultatą. 2014 m. rekordininku tapo prancūzas Reno Lavileni (Renaud Lavillenie, 6,16 m.), o prieš keletą metų prasidėjo A.Duplančio era.

Nuo 2020-ųjų švedas vien stadionuose rekordą gerino 7 kartus, uždarose patalpose - dar 5 kartus. Iki S.Bubkos toloka, bet A.Duplančiui tik 23-eji, jam viskas dar prieš akis. Šiuo metu pasaulio rekordas yra 6,23 cm., jis pasiektas rugsėjo 17 d. „Deimantinės" lygos finale Judžine (JAV). Žiūrint į rekordų skaičių ir progresiją, nesunku pastebėti, kad A.Duplantis juos gerina tik po 1 centimetrą. Kadaise taip darė ir S.Bubka.

„Kartelė iškelta labai aukštai, bet tikiuosi, kad kada nors šoksiu dar aukščiau, nors dabar noriu tik pasimėgauti momentu, pasidžiaugti atliktu darbu", - po pastarojo rekordo sakė švedas. Po Tokijo olimpinių žaidynių, kuriose jis iškovojo auksą, vicečempionas amerikietis Krisas Nilsenas (Chris Nilsen) pajuokavo, kad varžytis su A.Duplančiu - tas pats, kas eiliniam futbolininkui bandyti prilygti Lioneliui Mesiui (Lionel Messi) ar Krištianui Ronaldui (Cristiano Ronaldo).

Tik trečias maratonas

„Šviežiausias" pasaulio rekordininkas yra K.Kiptumas, spalio 8 d. Čikagos maratone 42 km 195 m nuotolį nubėgęs per 2 val. 35 sek. Šis rezultatas dar laukia patvirtinimo, tad kol kas „World Athletics" rekordų sąraše įrašytas ir kitas Kenijos bėgikas Eliudas Kipčogė (Eliud Kipchoge). Pastarasis pernai nubėgo maratoną per 2 val. 1 min. 9 sek.

K.Kiptumas tėvynainio rekordą pagerino daugiau nei puse minutės, o tai įspūdinga net tokioje ilgoje distancijoje. Tiesa, E.Kipčogė yra bėgęs dar greičiau - per 1 val. 59 min. 40,2 sek., tačiau tai įvyko ne varžybose. 2019 m. Austrijoje E.Kipčogei surengtas specialus bėgimas. Afrikietis bėgo paskui automobilį, jam padėjo kelios dešimtys nesivaržiusių, bet tarpusavyje besikeitusių ir tempą palaikiusių sportininkų.

Kai K.Kiptumo rekordas bus patvirtintas, jis oficialiai galės vadintis pirmuoju žmogumi, maratone įveikusiu 2 valandų ir 1 minutės ribą. Turbūt jis yra ir realiausias pretendentas įveikti 2 val. ribą. K.Kiptumas yra šiai rungčiai neįprastai jauno amžiaus, vos 23-ejų. Čikagos maratonas jam buvo tik trečiasis gyvenime. Kiek anksčiau, balandį, K.Kiptumas laimėjo ir Londono maratoną. „Rekordas nebuvo mano tikslas, bet žinojau, kad anksčiau ar vėliau jį pasieksiu", - po Čikagos bėgimo neslėpė K.Kiptumas.

Pasižymėjo ir mūsiškiai

Čia aptarėme olimpinių rungčių rekordus, o tarp kitų rungčių geriausiųjų „World Attletics" sąraše galima rasti ir du Lietuvos sportininkus. Moterų dešimtkovės rekordas nuo 2005 m. priklauso Austrai Skujytei, jos rezultatas - 8358 taškai. Primename, kad svarbiausiose varžybose daugiakovininkės dalyvauja ne dešimtkovėje, o septynkovėje.

100 km bėgime neprilygstamas yra Aleksandras Sorokinas. Jis pasaulio rekordą pasiekė šių metų gegužę Vilniuje, kai nubėgo nuotolį per 6 val. 5 min. 35 sek.