Olimpinių čempionų kalvė Norvegija

Tiksliau, žiemos olimpinėse žaidynėse. Jose Norvegija buvo lyderė jau ketvirtą kartą iš eilės.

Patys norvegai teigia, kad sėkmės formulė paprasta - žiemos sportu vaikai „užsikrečia" savo šeimose, visuomenė juos skatina ne varžytis dėl kuo aukštesnių vietų, o jausti malonumą sportuojant.

Pavyzdys - 11 olimpinių aukso medalių turintis slidininkas Johanesas Klebas (Johannes Klaebo), kurio pirmasis treneris buvo senelis.

Nauji žaidynių rekordai

Sekmadienį pasibaigusiose Milano-Kortinos olimpinėse žaidynėse norvegai iškovojo 18 aukso medalių, o iš viso - 41 apdovanojimą. Jau žaidynėms įpusėjus buvo galima drąsiai prognozuoti, kad jie nušluostys nosis visoms valstybėms. Taip ir atsitiko, antrąją vietą medalių lentelėje užėmusios JAV gerokai atsiliko, amerikiečių sąskaitoje buvo 33 apdovanojimai, 12 iš jų - auksiniai.

Norvegijos delegacija Italijoje gerino savo pačios rekordus. Iki tol rekordai buvo 16 aukso medalių, iškovotų 2022 m. Pekine, ir bendras 39 medalių skaičius, pasiektas 2018 m. Pjongčange. Neseniai pasibaigusiose žaidynėse norvegai dar aukščiau pakėlė kartelę ir tai jau nieko nestebina, nors turėtų stebinti, žinant, kad Norvegijoje gyvena tik maždaug dukart daugiau žmonių nei Lietuvoje. Ir maždaug 61 kartą mažiau nei JAV.

Norvegai pradėjo dominuoti jau pirmosiose, 1924 m. vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse, kuriose pelnė 17 apdovanojimų (4 - aukso). Medalių lentelėje jie pirmavo ir 1928, 1936, 1948, 1952 m. Dominuoti nepavyko 1932 m., kai daugiau aukso susižėrė amerikiečiai, bet reikia turėti galvoje, kad tąsyk žaidynės vyko JAV, Leik Pleside.

Po 1952-ųjų Norvegija buvo priversta šiek tiek pasitraukti į šešėlį. Medalių lentelėje daug kartų pirmavo SSRS delegacija, viršūnėje yra buvę ir Vokietijos, Rusijos, Kanados sportininkai. Norvegai tapo lyderiais 1968 ir 2002 m., o nuo 2014-ųjų vėl pradėjo dominuoti. Jie laimėjo medalių įskaitoje tiek 2014 m. Sočyje, tiek 2018 m. Pjongčange, tiek 2022 m. Pekine. Iš viso yra įvykusios 25 žiemos olimpinės žaidynės. 11-oje norvegai buvo nepralenkiami.

Auksinė kolekcija

Kai praėjus porai dešimtmečių kas nors prisimins Milano-Kortinos olimpines žaidynes, tikėtina, kad prisiminimas bus toks: o, juk tai tos žaidynės, kuriose J.Klebas iškovojo 6 aukso medalius. Iki Norvegijos slidininko tokio kraičio nesusižėrė joks žiemos sportininkas. Rekordas priklausė JAV greitojo čiuožimo meistrui Erikui Heidenui, 1980 m. Leik Pleside pelniusiam 5 aukso medalius.

Jei J.Klebas būtų valstybė, jis su savo 6 aukščiausios prabos apdovanojimais Milano-Kortinos žaidynėse būtų užėmęs devintąją vietą. Jis medalių lentelėje būtų aukščiau nei Austrija, Japonija, Kanada ar Kinija.

J.Klebą tikrai galima vadinti žiemos sporto karaliumi, nes iš viso jo kolekcijoje - 11 olimpinių aukso medalių. Iki Milano-Kortinos žaidynių lyderiais buvo po 8 auksinius apdovanojimus iškovoję slidininkai Marit Bjorgen ir Bjornas Dalis (Bjorn Daehlie) bei biatlonininkas Ulė Einaras Bjorndalenas (Ole Einar Bjoerndalen). Spėkite, iš kokios jie šalies? Žinoma, visi iš Norvegijos.

Tarp vasaros olimpinių žaidynių dalyvių daugiau aukso medalių nei J.Klebas turi tik JAV plaukikas Maiklas Felpsas (Michael Phelps), čempionu tapęs net 23 kartus.

Ne tik slidinėjimas

J.Klebas Milano-Kortinos žaidynėse laimėjo visas rungtis, kuriose dalyvavo. Žinoma, fenomenalus jo pasirodymas gerokai palengvino norvegų užduotį pirmauti medalių įskaitoje. Kita vertus, net jei atimtumėme 6 J.Klebo medalius, Norvegija vis tiek turėtų tiek pat aukso, kiek JAV, ir daugiau kitų apdovanojimų.

Norvegija nėra valstybė, pasižyminti tik vienoje žiemos sporto šakoje. Be 7 aukso medalių, pelnytų slidinėjime, dar buvo po 3, iškovotus biatlone ir šiaurės dvikovėje, po 2 - šuoliuose su slidėmis ir akrobatiniame slidinėjime, 1 - greitajame čiuožime.

Neužmirškime, kad pernai karjerą baigė geriausias pasaulio biatlonininkas Johanesas Bio (Johannes Boe). Jeigu jis būtų rikiuotėje, Norvegijos aukso kolekcija turbūt būtų dar didesnė.

Šalia J.Klebo žaidynių didvyriu tapo Jensas Oftebro, šiaurės dvikovės varžybose pasipuošęs 3 aukso medaliais. Šuolininkė su slidėmis Odinė Striom (Odine Stroem) iškovojo 2 aukso ir 1 sidabro medalį. Pagal bendrą apdovanojimų skaičių Milano-Kortinos žaidynėse antras po J.Klebo buvo biatlonininkas Sturla Holmas Lagreidas (Sturla Holm Laegreid).

Tas pats, kuris tiesioginiame eteryje nelaiku ir nevietoje papasakojo, kad buvo neištikimas savo draugei. Asmeninio gyvenimo peripetijos nesutrukdė norvegui surinkti 3 sidabro ir 2 bronzos apdovanojimus.

Slidės - senelio dovana

Skandinavijoje slidinėjimo tradicija egzistuoja jau mažiausiai 5 tūkst. metų. Norvegija yra šuolių su slidėmis, šiaurės dvikovės, biatlono tėvynė. Kai tradicijos tokios gilios, galima numoti ranka ir sakyti, kad norvegų sėkmę žiemos olimpinėse žaidynėse lemia tik jos. Be to, Norvegijoje yra kalnai, žiemą netrūksta sniego, bent jau šiaurėje.

Tačiau tradicijas galima išugdyti, o kalnų bei sniego netrūksta ir kitur. Pavyzdžiui, JAV. Arba ne tokioje milžiniškoje, bet vis tiek dvigubai daugiau gyventojų nei Norvegija turinčioje Švedijoje. Pastaroji taip pat pasižymi giliomis tradicijomis, tačiau žiemos olimpinėse žaidynėse yra iškovojusi „tik" 73 aukso medalius, taigi nuo Norvegijos gerokai atsilieka.

Kur tuomet slypi norvegų paslaptis? Tinklalapis lifeinnorway.net teigia, kad sėkmę lemia ne kažkoks žvaigždžių „fabrikėlis", ne sistema, negailestingai išnaudojanti vaikus. Greičiau atvirkščiai. Visų pirma, daug lemia šeima.

Čia vėl prisimintas J.Klebas, kurį iki 15-os metų treniravo jo senelis Korė Hiosflotas (Kare Hosflot). Ne tik treniravo, bet ir vežiojo į treniruotes, ruošė slides. Pirmąsias slides Kalėdų proga J.Klebas gavo būtent iš senelio. Slidinėti olimpinis čempionas pradėjo būdamas dvejų.

Norvegijos olimpinės delegacijos vadovas Turė Ovrebiu (Tore Ovrebo) mano, kad sportui yra palanki visa visuomenės organizacija - tai apima ir šeimos skiriamą dėmesį, ir vaikams sudarytas sąlygas sportuoti. Norvegai neskatina vaikų varžytis dėl aukštų vietų.

Pasak T.Ovrebiu, svarbiau, kad vaikai tiesiog dalyvautų, jaustų malonumą, ugdytų fizines savybes ir socialinius įgūdžius. Iki 12-os metų Norvegijoje nė vienoje sporto šakoje nefiksuojami rezultatai, nėra lentelių. Tai apsaugo vaikus nuo spaudimo, skatina išbandyti ne vieną sporto šaką.

T.Ovrebiu nurodė dar porą priežasčių, kodėl norvegai tiek pasiekia sporte. Kadangi šalis nėra didelė, vyksta bendradarbiavimas tarp sporto šakų, dalijamasi žiniomis. Dar viena priežastis - valstybė negaili lėšų. Net jei sporto šaka yra brangi, stengiamasi, kad ji būtų prieinama.

CNN duomenimis, 93 proc. norvegų iki 25-erių yra įtraukti į organizuotą sportą. Rezultatai matomi daugelyje sporto šakų. „Manchester City" puolėjas Erlingas Holandas (Erling Haaland) yra vienas geriausių pasaulio futbolininkų, Karstenas Varholmas (Karsten Warholm) ir Jakobas Ingebrigtsenas - pasaulinio lygio lengvosios atletikos žvaigždės, tenisininkas Kasperas Rudas (Casper Ruud) prieš keletą metų buvo pasiekęs antrąją vietą reitinge ir žaidė atvirų JAV bei Prancūzijos čempionatų finaluose.

Vasaros olimpinėse žaidynėse norvegai yra iškovoję 65 aukso medalius. Tai irgi solidu, bet valstybės vizitine kortele išlieka būtent žiemos sportas.