Lietuvos lyderiai žiemos žaidynėse

Tai yra ir vienas geriausių pasiekimų per visą nepriklausomos Lietuvos sportininkų dalyvavimo žiemos žaidynėse istoriją. O kas užėmė aukščiausias vietas anksčiau - nuo 1992 m. Albervilio iki 2022 m. Pekino žaidynių?

Prisiminkime sportininkus, kurių pasiekimai gali atrodyti kuklūs, tačiau Lietuvos olimpinės delegacijos kontekste jie buvo lyderiai.

1992 m., Albervilis

Dažnai sakoma, kad olimpinis principas - svarbiausia dalyvauti, o ne laimėti. Pirmosiose po nepriklausomybės atkūrimo olimpinėse žaidynėse Lietuvai išties buvo svarbiausia dalyvauti.

Kvietimą dalyvauti Albervilio žiemos žaidynėse Prancūzijoje Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo 1991 m. rugsėjo 18 d. Sporto šventė prasidėjo 1992 m. vasario 8 d., tad reikėjo skubėti.

Pats pirmas lietuviškas pasas buvo išduotas būtent olimpietei - slidininkei Vidai Vencienei.

Pastaroji 1988 m. Kalgario žaidynėse iškovojo auksą ir bronzą, dar būdama SSRS rinktinės sudėtyje. Per ketverius metus daug kas pasikeitė, olimpinė čempionė pagimdė dukrą, į slidinėjimą grįžo po ilgos pertraukos ir neturėjo galimybių ilgai rengtis Albervilio žaidynėms.

Visgi Prancūzijoje V.Vencienė pasirodė geriausiai iš šešių Lietuvos sportininkų ir 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 11-ąją vietą. Kitose rungtyse ji buvo 16-a, 19-a ir 28-a. Šiuo metu Lietuvos slidininkai apie tokius rezultatus gali tik pasvajoti.

Reikia pažymėti, kad vienas lietuvis Albervilyje tapo olimpiniu čempionu. Tai padarė ledo ritulininkas Darius Kasparaitis, tačiau jis atstovavo Nepriklausomų valstybių sandraugos komandai, sudarytai iš buvusių SSRS respublikų sportininkų.

1994 m., Lilehameris

Į Lilehamerį vyko tie patys šeši Lietuvos olimpiečiai, kurie startavo ir Albervilyje. Pasiekti labai aukštų rezultatų Norvegijoje nepavyko nei slidininkams V.Vencienei ir Ričardui Panavui, nei biatlonininkams Kazimierai Strolienei ir Gintarui Jasinskui. Geriausia V.Vencienės pozicija šįkart buvo 25-oji, ji užimta 30 km lenktynėse.

Aukščiau palypėjo dailiojo čiuožimo duetas - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie Lilehameryje užėmė 12-ąją vietą ir tai buvo progresas, palyginti su 16-ąja pozicija Albervilio žaidynėse.

1998 m., Naganas

Japonijoje Lietuvos sportininkai pirmą kartą tapo žiemos olimpinių žaidynių prizininkais. Primename, kad žaidynėse prizinėmis laikomos 1-8 vietos, o M.Drobiazko ir P.Vanagas Nagane buvo būtent aštunti. „Aukščiau jau nėra kur. Varžovai labai stiprūs", - Nagane sakė P.Vanagas. Vėliau, paaiškėjo, kad galima kilti ir dar aukščiau.

Verta paminėti, kad Lietuvai pirmą kartą atstovavo kalnų slidininkas. JAV lietuvis Linas Vaitkus užėmė 25-ąją vietą greitojo nusileidimo rungtyje ir tai ilgai buvo geriausias mūsų kalnų slidininkų pasirodymas olimpinėse žaidynėse. Tik šiemetinėse žaidynėse L.Vaitkų dukart pranoko Andrejus Drukarovas.

Dar vieną olimpinį medalį gavo D.Kasparaitis, Nagane su Rusijos rinktine iškovojęs sidabrą.

2002 m., Solt Leik Sitis

Ir pats didžiausias pasiekimas, ir nusivylimas - taip galima apibūdinti M.Drobiazko ir P.Vanago pasirodymą Solt Leik Sityje. Lietuvos šokių ant ledo pora užėmė penktąją vietą, tai iki šiol yra geriausias mūsų olimpiečių rezultatas žiemos žaidynėse. Kita vertus, norėjosi daugiau, Lietuvoje vyravo nuomonė, kad porą „nuteisėjavo".

Lietuvos čiuožimo federacija įteikė protestą Tarptautinei čiuožimo sąjungai. Proteste teigta, kad teisėjų vertinimuose neatsispindėjo Italijos ir Kanados porų griuvimai.

Žinoma, protestas nebuvo patenkintas, italai užėmė trečiąją vietą, kanadiečiai - ketvirtąją, o Lietuvos pora liko penkta. „Net italams griuvus, atliekant privalomus elementus, teisėjai juos įvertino geriau nei mus. Linksma... Mes čiuožėme geriau negu jie, tačiau niekas nepasikeitė", - sakė M.Drobiazko.

Olimpinių medalių kolekciją Solt Leik Sityje dar papildė D.Kasparaitis, vėl atstovavęs Rusijos rinktinei. Šįkart jis gavo bronzą.

2006 m., Turinas

Prieš du dešimtmečius Italijoje vykusios žaidynės M.Drobiazko ir P.Vanagui buvo jau penktosios. Kartu tai buvo jų gulbės giesmė, 2006-aisiais pora baigė karjerą. Su olimpinėmis žaidynėmis buvo atsisveikinta septintąja vieta. Šansų pakilti aukščiau beveik neliko po originaliosios programos, kurią atlikdami mūsų sportininkai nugriuvo.

Biatlono varžybose pasižymėjo Diana Rasimovičiūtė, sprinto rungtyje nepataikiusi 1 iš 10 šūvių ir užėmusi 18-ąją vietą. Tai buvo aukščiausia Lietuvos biatlonininkų pozicija olimpinėse žaidynėse. Iki D.Rasimovičiūtės rekordas buvo G.Jasinsko 19-oji vieta Albervilyje.

2010 m., Vankuveris

Teoriškai aukščiausią vietą - 18-ąją - Vankuveryje užėmė Modestas Vaičiulis ir Mantas Strolia, dalyvavę komandų sprinto atrankoje. Visgi reikia turėti omenyje, kad lietuviai aplenkė tik keturias komandas.

Asmeninėse rungtyse geriausiai pasirodė D.Rasimovičiūtė, kuri sprinte užėmė 25-ąją vietą, asmeninėse lenktynėse - 30-ąją, o persekiojime - 34-ąją.

Tiesa, karjeros piką tuo metu pasiekusiai biatlonininkei tokios pozicijos didelio džiaugsmo neatnešė. Sprinte ji nepataikė dviejų šūvių, persekiojime - penkių, tad vietos tikrai galėjo būti aukštesnės.

D.Rasimovičiūtė nepateko tarp 30-ies geriausių sportininkių, gavusių kelialapius į prestižines bendro starto lenktynes, nors trūko visai nedaug - lietuvė liko antra už brūkšnio.

2014 m., Sočis

Sočyje Lietuva pirmą (ir kol kas paskutinį) kartą turėjo savo atstovę greitojo čiuožimo trumpuoju taku disciplinoje - Agnę Sereikaitę. Būtent ji užėmė aukščiausią vietą tarp lietuvių, kai finišavo 16-a 1500 m rungtyje. Laipteliu žemiau - 17-oje pozicijoje - atsidūrė šokių ant ledo pora Izabela Tobajas (Isabella Tobias) ir Deividas Stagniūnas.

Didelės sensacijos vos nesukūrė biatlonininkas Tomas Kaukėnas. 20 km asmeninėse lenktynėse jis neklydo trijuose šaudymo ruožuose, po jų buvo antrojoje vietoje ir realiai pretendavo į medalį. Visgi trys netaiklūs šūviai paskutiniame ruože nubloškė lietuvį į 23-iąją pociziją.

„Net nežinau, kaip paaiškinti tai, kas nutiko paskutiniame šaudymo ruože. Nesugebėjau savęs suvaldyti, drebėjo rankos, pirštas neklausė, negalėjau net normaliai iššauti. Tikriausiai susidėjo ir psichologinės problemos, ir nuovargis. Nieko negalėjau padaryti", - teigė T.Kaukėnas. Atėmus iš rezultato tris baudos minutes, jis būtų iškovojęs olimpinį sidabrą.

2018 m., Pjongčangas

Pietų Korėjoje vykusiose žaidynėse vėl pasižymėjo T.Kaukėnas, užėmęs 13-ąją vietą persekiojimo lenktynėse ir 17-ąją sprinte. Tai iki šiol yra aukščiausios Lietuvos biatlonininkų pozicijos olimpinėse trasose. T.Kaukėnas tapo ir pirmuoju lietuviu, patekusiu į bendro starto lenktynes. Tiesa, jose Tomas finišavo paskutinis - 30-as.

Savo pasiekimus T.Kaukėnas įvertino santūriai: „Tryliktoji vieta nėra labai įspūdingas rezultatas, reikia būti pirmajame trejete, jei norime užvesti Lietuvą ir kažką įkvėpti rinktis žiemos sportą. Tryliktoji vieta gera, bet ne visiems ji bus svarbi. Sporto žmonėms, kurie supranta esmę, tai yra didelis rezultatas, o kitiems, pavyzdžiui, politikams, tai nėra kažkas įspūdinga."

2022 m., Pekinas

Prieš ketverius metus Pekine startavo 13 lietuvių ir tai buvo rekordas. Kiekybė nevirto kokybe, tačiau didesnis sportininkų skaičius prisidėjo prie to, kad mūsų biatlonininkai pirmą kartą startavo vyrų estafetėje.

Iki tol žaidynėse būdavo ne daugiau kaip du Lietuvos biatlonininkai, Pekine jų buvo keturi. T.Kaukėno, Vytauto Strolios, Karolio Dombrovskio ir Lino Banio estafetėje užimta 14-oji vieta buvo aukščiausias Lietuvos delegacijos pasiekimas Pekine.

Startuojant po vieną, aukščiausiai pakilo V.Strolia, užėmęs 21-ąją vietą asmeninėse lenktynėse.

Šanso užimti aukštą poziciją neišnaudojo kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas, kuris didžiajame slalome po pirmojo nusileidimo buvo 20-as, bet antrajame nusileidime krito ir patyrė traumą.