1 nuotr.Griūvantys tiltai, skirtingas geležinkelio vėžių plotis ir biurokratija trukdo greitam karių perkėlimui į Europą. Apie tai rašo „Financial Times" (FT).
„Viena iš keistenybių perkeliant karius į rytus būtų ta, kad jie turėtų kirsti šalis, kurios nekariauja, o tai reiškia, kad kariuomenės vadai turės laikytis muitinės taisyklių", - pažymima straipsnyje.
Dėl problemų muitinėje Ukrainą remianti Prancūzija negalėjo išsiųsti tankų į Rumuniją trumpiausiu sausumos keliu per Vokietiją, o buvo priversta juos gabenti Viduržemio jūra.
Dėl šios priežasties Europos pareigūnai jau kuria „karinį Šengeną", kuris standartizuos judėjimo regione taisykles.
Praėjusiais metais sugriuvo šimto metrų ilgio Karolos tilto atkarpa Drezdene, kas tapo apgailėtinos šalies kelių būklės simboliu. Tai - dar viena problema, nes pagrindinis NATO kontingentas dislokuotas Vokietijoje.
Šiuo metu karių perkėlimas iš strateginių Vakarų Europos uostų į šalis, besiribojančias su Rusija ar Ukraina, trunka apie 45 dienas, apskaičiavo ES pareigūnai.
Pasak jų, tikslas yra sutrumpinti šį laikotarpį iki penkių ar net trijų dienų.
Be to, valdžios institucijos turi patikrinti, kurie tuneliai Europoje tinkami kariniam transportui.
Paprastai ES jie yra per siauri kariuomenės įrangai gabenti. Kelių nuolydis taip pat gali kelti problemų, kadangi čia sunkūs kroviniai tiesiog nukristų.
Siekdamos išspręsti geležinkelio vėžės neatitikimo Baltijos šalyse problemą, Estija, Latvija ir Lietuva pradėjo įgyvendinti 24 mlrd. eurų vertės „Rail Baltica" projektą.
Tai - geležinkelio transporto projektas, turintis sujungti Varšuvą per Kauną ir Rygą su Talinu, bei keltu ar tuneliu - su Helsinkiu.
Dalinis linijos atidarymas numatytas 2028 m., visus darbus tikimasi užbaigti iki 2030 m.
Spalio pabaigoje FT rašė, kad EK kartu su ES ir NATO narių vyriausybėmis rengia planą, kaip karinio konflikto su Rusija atveju panaudoti transportą karinės technikos perkėlimui.
Jame numatyta, kad nacionalinės vyriausybės turės prieigą prie bendrų „karinio mobilumo" išteklių.
EK svarsto galimybę kariuomenės gabenimui suformuoti savo sunkvežimių parką.
Prieš kelis mėnesius ES transporto tarnybos vadovas, eurokomisaras Apostolosas Tsitsikostas (Apostolos Tzitzikostas) pažymėjo, kad Europos keliai daugeliu atvejų yra netinkami karinei technikai ir į tai reikėtų atsižvelgti galimo konflikto su Rusija atveju.
Kalbos apie būtinybę pritaikyti ES infrastruktūrą karinės įrangos gabenimui suintensyvėjo po 2022 m. vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Tuometis ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell) teigė, kad spartesniam karinių pajėgų perdislokavimui ES į karinio mobilumo didinimo projektus įtrauks Balkanų pusiasalio šalis, Moldovą ir Ukrainą.
