1 nuotr.Pačių lietuvių rankomis suorganizuota Europos Parlamento (EP) rezoliucija prieš Lietuvą rodo, kad mes, lietuviai, kaip tauta, stokojame savigarbos. Kovoje dėl valdžios galime padaryti bet ką.
Skirtingai nei kaimynai lenkai, kurie neskundė Briuseliui D.Tusko dėl jo įvykdyto naktinio perversmo Lenkijos televizijoje. Nejau tai Vytauto, du kartus bėgusio pas kryžiuočius, genas?
LRT, užuot patylėjęs, su mazochistiniu įkarščiu bando iš ekspertų iškvosti, kokios sankcijos gali grėsti Lietuvai po rezoliucijos priėmimo.
Ir nors ekspertai aiškina, jog EP rezoliucija yra tik politinio pobūdžio dokumentas, LRT labai norėtų, kad Briuselis, kaip kadaise caras, nubaustų Lietuvą naujomis pyliavomis. Kurias mokės Lietuvos baudžiauninkai (mokesčių mokėtojai).
Lietuvos garbę ES gina prof. Liudvika Meškauskaitė. Žmogus, kuriam sąžinė neleidžia tylėti.
Profesorė dalyvavo EP Pilietybės teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės (DRFMG) diskusijoje. Jos mintis puikiai susintetino kolegė Audronė Jankuvienė.
• „LRT įstatymo pataisos nedaro įtakos žodžio laisvei Lietuvoje, o Europos Parlamento išvados šiuo klausimu yra tendencingos.
• Noriu jus užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje žodžio laisvė yra pamatinė teisė, kurią užtikrina Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymas bei Lietuvos įsipareigojimai pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį.
• Europos Parlamento 2026 m. sausio 22 d. rezoliucija dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje tėra politinė interpretacija, kuri neatspindi realios žodžio laisvės padėties Lietuvoje.
• LRT problemos yra susiję su teisinio reguliavimo dalykais: 1) netinkama LRT valdysena; 2) biudžeto lėšų neatsakingu naudojimu ir 3) atskaitingumo stoka.
• LRT skiriamų lėšų kontrolė yra nepakankama ir epizodinė, todėl galima daryti išvadą, kad LRT skiriamas finansavimas neatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos kriterijų.
• LRT taryba negali atleisti generalinio direktoriaus net ir tuo atveju, kai jis blogai vykdo savo pareigas, o pagal vidinį LRT reglamentą, atleidimo klausimas, nepasisekus balsavimui, gali būti keliamas tik po metų.
• Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad būtent Seimui tenka kompetencija pasirinkti LRT finansavimo modelį. Tokio modelio pasirinkimas yra ne Europos Sąjungos, o nacionalinės valstybės, šiuo atveju Lietuvos, kompetencijos dalykas ir į šią sritį, gerbdama Lietuvos suverenitetą, Europos Sąjunga neturėtų kištis."
