Rubrikoje „Mini interviu" kalbiname miškotyros mokslų daktarą Edmundą Bartkevičių.
- Kasmet rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį Lietuvoje minima miškininko diena. Naujasis Miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas savo kalboje sakė, jog sąjunga pasirengusi miškininkus grąžinti į mišką. Kas juos iš ten išvijo?
- Prieš keletą metų vyko miškų valdymo reforma ir viskas buvo labai įdomiai daroma, pirmiausia buvo apjuodinti, apvaginti visi miškininkai. Matyt, tam, kad lengviau tą reformą daryti. 42 buvusios savarankiškos urėdijos buvo sujungtos į vieną, visi urėdai buvo atleisti iš darbo taip pat labai keistai, kaip nusikaltėliai kažkokie. Buvo sugriautas miškininko prestižas. Tad A.Pivoriūnas turbūt tai turėjo galvoje, kad dalis miškininkų pasitraukė - vieni gal į privatų verslą, kiti visai paliko šį darbą.
- Miškas - didžiausias mūsų turtas. Kaip elgiamės su tuo turtu? Kokias problemas miškų politikoje įžvelgtumėte šiandien?
- Per pastaruosius 100 metų sukaupti labai geri miškų resursai - tai yra nuoširdaus miškininkų darbo rezultatas. Buvome ir esame miškinga šalis. Dabar tik reikia protingai ūkininkauti, kad šį rezultatą išsaugotume.
- Sakote, jog yra sukaupti resursai, bet pasigirsta nerimaujančių balsų, jog per daug kertame miškus, esą tuoj jų neliks. Kaip čia yra?
- Miško kirtimo normos yra reglamentuotos, nustatomos moksliniais pagrindais, ir tikrai mes tų kirtimo normų neviršijame. O kadangi mūsų resursai tikrai yra geri, turime ką kirsti. Dabar, pavyzdžiui, artėja pušynų kirtimo banga - tų brandžių pušynų, kurie buvo pasodinti pokaryje. Kai medžiai pribręsta, tampa brandūs, juos ir reikia kirsti. Kai žmonės mato važiuojančius sunkvežimius su mediena, gal ir susidaro toks įspūdis, kad per daug kertama, bet skaičiai rodo, jog mes tikrai neiškertame daugiau, negu priauga medienos.
Miško visokio reikia - ir brandaus, ir jaunuolyno, nes žvėrys daugiausia jaunuolynuose gyvena. Jei bus tik brandus miškas, tam žvėriui nebus kur gyventi. Svarbiausia, kad iškirstus medžius labai tvarkingai atsodintume ir paskui prižiūrėtume pasodintus medelius - kad būtų tokia tvari miškininkystė.