Ministerija: GPM lengvatos ūkininkams patikslinimas sutaupys dešimtis milijonų eurų biudžete

„Jei lengvata nebūtų buvusi patikslinta, valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM 2027-aisiais ir vėlesniais metais būtų 49 mln. eurų mažesnės“, – Eltai perduotame komentare teigė ministerija.

Visgi, minimi GPM pakeitimai buvo priimti jau po 2026–2028 metų valstybės biudžeto priėmimo, šis patikslinimas nebuvo įvertintas kitų metų biudžeto projekte.

„Tai bus padaryta rengiant 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą. Atkreipiame dėmesį, kad minėti patikslinimai 2026 m. pajamų nekeičia, didės tik 2027 ir vėlesnių metų biudžetų pajamos“, – nurodo Finansų ministerija.

Kaip skelbta anksčiau, parlamentas antradienį priėmė įstatymo pakeitimus ir nusprendė, kad nuo kitų metų lengvatiniai GPM tarifai bus taikomi ne visoms ūkininko pažymėjimą turinčių asmenų pajamoms, o tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos.

„Priimti įstatymo pakeitimai užtikrins, kad atskiros apmokestinimo sąlygos bus taikomos pajamoms iš žemės ūkio veiklos, ko ir buvo siekta šių metų birželį priėmus GPM įstatymo pakeitimus, turėjusius įsigalioti 2026 m. sausio 1 d.“ – teigia ministerija.

„Šie pakeitimai aiškiai ir tiksliai įtvirtina, kad progresiniai 15 ir 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifai taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus su šia veikla susijusį turtą. Šios pajamos bus apmokestinamos atskirai nuo kitų pajamų, taikant ir atskirą mokesčio kredito mechanizmą“, – aiškina institucija.

Ankstesnė redakcija nebūtų atliepusi iškeltų tikslų

Pasak Finansų ministerijos, GPM įstatymas, kuris buvo priimtas birželio mėnesį, reikštų, kad visoms ūkininko statusą turinčių asmenų pajamoms nuo kitų metų galiotų lengvatinis apmokestinimas, net jei gautos pajamos nėra susijusius su žemės ūkio veikla. Tai, anot institucijos, neužtikrintų lengvatos tikslų.

„Jeigu pakeitimai nebūtų priimti, atskiros apmokestinimo sąlygos galėtų būti siejamos su pajamas gaunančio gyventojo statusu (vykdantis žemės ūkio veiklą), t. y. taikomos žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo pajamoms, net jei jos būtų gautos iš kitokios veiklos nei žemės ūkio veikla“, – teigia ministerija.

„Tai neužtikrintų tikrųjų įstatymo leidėjo tikslų – atsižvelgti į žemės ūkio veiklos specifiką, ypač jos pajamų priklausomybę nuo derliaus bei reikšmingą geopolitinių krizių poveikį, ir nustatyti mažesnį šių pajamų apmokestinimo progresyvumą“, – apibendrina institucija.

Ūkininkus pakeitimai tenkina

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas teigia, kad šitie pakeitimai su ūkininkais buvo aiškiai suderinti ir sektorių jie tenkina.

„Šis dalykas buvo derintas. Matėme, kad sąvoka nėra tikslingai ir gerai panaudota, kad žemės ūkio subjektas galėtų naudotis lengvata – gautųsi, kad Vilniuje gyvenantis ir vieną triušį auginantis asmuo, bet verslaudamas kitur, gautų tą pačią lengvatą. Visada buvo kalbama apie tai, kad lengvata būtų taikoma žemės ūkio veiklai, tad pakeitimai – tenkina“, – Eltai teigė A. Vanagas.

Tiesa, jis pastebi, kad Vyriausybė bei Seimas iki galo neįsiklausė į ūkininkų, kurie birželio mėnesį protestavo prie Seimo, reikalavimus ir tikisi, kad tai įvyks kitais metais.

„Keli mūsų reikalavimai lieka neįgyvendinti. „Sodros“ mokesčių pakeitimai, kelių mokesčio lengvata, dėl kurios jau kaip ir buvo sutarta, nebuvome iki galo išgirsti. Tikimės, kad artimiausiu metu tai bus atitaisyta“, – vylėsi ūkininkų atstovas.

ELTA primena, kad Seimas birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc., tačiau ūkininkams, pagal Seimo priimtą ir šiuo metu galiojantį sprendimą, bus taikomas lengvatinis tarifas tais atvejais, jei veikla vykdoma pagal ūkininko pažymėjimą.

Seimas birželį priimdamas mokesčių reformą taip pat nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį ir įvesti naujus cukraus bei draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.

Visi mokestiniai pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.