Labiausiai saugomi pasaulio žmonės

Markas Zakerbergas (Mark Zuckerberg)

„Facebook" įkūrėjas ir savininkas 2021 m. saugumui išleido rekordinius 26,8 mln. dolerių. Manoma, kad didžioji šios sumos dalis yra skiriama milijardieriaus asmeniniams lėktuvams pirkti ir išlaikyti. Ką gi, labai patikimas būdas išvengti agresijos žmonių, kurie rašo agresyvius komentarus.

Savamokslio genijaus iš Harvardo reputacijai stipriai pakenkė 2016 m. skandalas, kai „Facebook" buvo apkaltintas manipuliavimu rinkėjų nuomone prieš JAV prezidento rinkimus. Skandalas buvo toks garsus, kad bene sėkmingiausio pasaulyje startuolio autorius ne kartą turėjo asmeniškai aiškintis Kongresui, o paskui dar ir Europos Parlamentui. Be to, daugeliui kyla klausimų: kaip bendrovė saugo milijardų žmonių duomenis ir kam juos gali perduoti. Todėl nedraugų M.Zakerbergui netrūksta. Dabar Marką ir jo šeimą visur lydi apsauga, o jo biuras yra apsaugotas neperšaunamu stiklu, jame yra įrengtas pavojaus mygtukas.

Karalius Salmanas

Saudo Arabijos, vienos pagrindinių naftos valstybių pasaulyje valdovo, 86 metų Muhamedo ibn Salmano Al Saudo padėtis įpareigoja laikytis ypatingų gyvensenos reikalavimų. Be išorės priešų į karaliaus Salmano gyvybę gali pasikėsinti ir vienas iš dešimčių princų, pretenduojančių į sostą. Todėl monarchą ir jo artimuosius saugo karališkoji gvardija - viena galingiausių jėgos struktūrų tarp panašių tarnybų. Su šių universalių karių veikla yra siejama žurnalisto Džamalo Chašogio, drįsusio kritikuoti valstybėje vykdomą politiką, mirtis.

Si Dzinpingas (Xi Jinping)

Vienos galingiausių pasaulio valstybių - Kinijos - vadovo gyvybę saugo Centrinės gvardijos pulkas. Kiekvienoje iš daugybės Si Dzinpingo kelionių po pasaulį jį lydi sustiprinta apsauga. Bet esminis šio dalinio skirtumas nuo analogiškų yra tas, kad pulko vadovybė priklauso partijai, o ne atskiram žmogui. Gvardijos užduotis yra užtikrinti saugumą visoje Kinijos teritorijoje, o ne tik vadovo rezidencijose.

Ilonas Maskas (Elon Musk)

„Tesla" ir „SpaceX" savininkas garsėja maniakišku saugumo siekimu. Pavyzdžiui, I.Maskas dažnai keičia mobiliuosius įrenginius, o iš atitarnavusių išmaniųjų kruopščiai ištrina visą informaciją ir juos sunaikina fiziškai. Kelionėse milijardierių lydi dešimčių žmonių svita - tikriausiai tarp jų yra ir gerai apmokytų asmens sargybinių su šiuolaikiškiausiais ginklais. Tiksliai to žinoti negali niekas - kitaip nei politikai, I.Maskas turi teisę neskelbti jokių duomenų apie save, ir ta teise naudojasi, kai kalbama apie apsaugą (ko nepasakysi apie verslininko asmeninius planus ir ambicijas).

Kitaip nei daugelis kitų pasakiškai turtingų žmonių, pavyzdžiui, Džefas Bezosas (Jeff Bezos) ar Bilas Geitsas (Bill Gates), ekscentriškasis I.Maskas apsaugai lėšų negaili. Bet visai gali būti, kad ir norinčių pakenkti aštrialiežuviui milijardieriui yra kur kas daugiau negu, tarkime, Dž.Bezosui, ir I.Masko nuogąstavimai yra visai pagrįsti.

Karolis III

Kol kas nekarūnuotą (ceremonija pagal tradiciją yra atidedama dėl ankstesnės monarchės mirties), bet jau karaliaujantį Karolį III taip pat galima įtraukti į geriausiai saugomų asmenų sąrašą.

Nereikia klaidingai įsivaizduoti, kad karališkoji gvardija - tai senamadiškos išvaizdos kareiviai, kurie nieko daugiau neveikia, tik eina sargybą, pozuodami turistams, arba žygiuoja per iškilmingas ceremonijas. Šiame būryje nėra ir negali būti karių, pasirengusių imtis ryžtingų veiksmų, jeigu monarchui kiltų bent menkiausias pavojus.

Paskutinis atvejis, kai buvo iškilusi grėsmė valdančiojo monarcho saugumui, yra 1982 m. incidentas: tada gvardiečiai sulaikė Maiklą Feganą (Michael Fagan), kuriam vandentiekio vamzdžiu pavyko įsibrauti į Bakingemo rūmus ir patekti į karalienės Elžbietos miegamąjį. Po to apsauga buvo sustiprinta ir vėlesniais 40 metų Jos Didenybės niekas nepersekiojo.

Popiežius Pranciškus

Nors Vatikanas ir yra mažiausia valstybė pasaulyje, šv.Petro įpėdinio saugumas yra vertinamas labai atsakingai. Nuo 1506 m. Romos katalikų bažnyčios vadovą saugo šveicarų gvardija, o dėl to popiežius turi galimybę laikytis toliau nuo politikos, nes Šveicarija jau ne vieną šimtmetį iš principo laikosi neutralumo visuose konfliktuose. Kiekvienam iš 135 gvardiečių keliami ypatingi reikalavimai: būti nevedusiam, jaunesniam kaip 30 metų, puikios fizinės formos ir mokėti naudotis šiuolaikiškiausiais šaunamaisiais ginklais. Pontifiko apsauga buvo dar labiau sustiprinta po 1981 metų pasikėsinimo, kai turkas radikalas Mechmetas Ali Agdža keturiskart iššovė į Joną Paulių II. Kaip ir dera krikščioniui, popiežius nusikaltėliui atleido ir paprašė jo pasigailėti. O gvardija nuo tada dar akyliau saugo žmogų, kurio užduotis - būti atsakingam prieš Dievą už 1,3 milijardų žmonių. Būtent tiek katalikų dabar gyvena mūsų planetoje.

Kim Čen Unas (Kim Jong-un)

Vienos uždariausių pasaulio šalių lyderio saugumu rūpinasi KLDR gvardijos aukščiausioji vadovybė. Kadangi šioje šalyje karo prievolė yra beveik visuotinė, vadai gali atrinkti geriausius iš geriausiųjų - taip ir formuojama gvardija. Stodami tarnybon, šio elitinio padalinio kariai atsisveikina su šeimomis ir visam laikui persikelia į šalies sostinę Pchenjaną, kad galėtų visiškai atsidėti tarnybai ir, jeigu reikės, atiduoti gyvybę už vadą.

Dar viena saugumo priemonė - antrininkai, kuriems turi tekti kulka, jei bus pasikėsinta į šalies lyderį. Apytiksliais vertinimais (tiksliai išsiaiškinti neįmanoma - slaptumo laikomasi beveik nepriekaištingai) asmeninę Kim Čen Uno gvardiją sudaro šimtai tūkstančių kareivių, įskaitant tarnaujančius statybos batalione.

Džo Baidenas (Joe Biden)

JAV prezidento slaptoji tarnyba yra kuklesnė negu Šiaurės Korėjos lyderio - joje darbuojasi apie 7 tūkstančius bendradarbių. Žinomas ir biudžetas: pirmajam šalies asmeniui saugoti per metus išleidžiama 2 mlrd. dolerių. Slaptosios tarnybos sėkmės garantas - net ne naujausi ginklai, o protingi prevenciniai veiksmai: į bet kurią vietą, kur ruošiasi vykti prezidentas, iš pradžių atvyksta jo apsauga ir kruopščiai prašukuoja kiekvieną teritorijos kvadratinį metrą. Atskirai reikia paminėti „Žvėrį" („Beas"t) - asmeninį šarvuotą Dž.Baideno automobilį.

Prezidento saugumas šioje šalyje - ne tušti žodžiai: per šimtą metų buvo nužudyti keturi šalies vadovai: A.Linkolnas (A.Lincoln), Dž.Garfyldas (J.Garfield), V.Makinlis (W.McKinley) ir Dž.F.Kenedis (J.F.Kennedy). Dėl tokio pavojaus saugumo klausimas sprendžiamas labai rimtai ir atsakingai. Ir, regis, priemonės, kurių imamasi, duoda rezultatų, nes po Džono Kenedžio nužudymo 1963-iaisiais JAV nebuvo sėkmingai pasikėsinta į prezidentus.