K.Kostneris - Vienišas riteris

K.Kostnerio kelias į Holivudą buvo ilgas ir vingiuotas. Jis gimė Linvudo mieste (Kalifornijos valstija), paprastoje inžinieriaus elektriko šeimoje ir baigęs mokyklą įstojo į universitetą, pasirinkęs „gyvenimišką“ ekonomisto specialybę. Bet jau tada pradėjo vaidinti mėgėjų teatre. Po paskaitų skubėdavo į aktoriaus meistriškumo pamokas: atkakliai mokėsi penkis vakarus per savaitę, norėdamas įgyti naują profesiją. „Dvigubas gyvenimas“ tęsėsi gana ilgai. Baigęs universitetą, K.Kostneris įsidarbino rinkodaros specialistu, vedė puikią merginą Sindi Silvą (Cindy Silva)... Ir toliau svajojo apie šlovę. Postūmiu aktyviai veikti tapo atsitiktinis susitikimas su aktoriumi Ričardu Bertonu (Richard Burton). Būtent jis patarė Kevinui pasiryžti lemtingam žingsniui ir persikelti į Holivudą. Iš pradžių buvo sunku: aktoriui teko verstis vaidinant masuotėje, gyvenimui užsidirbti sunkiu fiziniu darbu, bet jis nenustojo bandyti prasiveržti į kino pramonę. Sindi visur jį palaikė, įsitaisė į geriau mokamą darbą, kad padėtų vyrui. Pirmą kartą K.Kostneris ekrane pasirodė komedijoje „Laukinis pliažas“ apie „karštų mergaičių“ pramogas (vėliau, kai K.Kostneris tapo žvaigžde, landūs prodiuseriai filmą išleido iš naujo, tikėdamiesi uždirbti iš jo vardo). Pirmasis rimtas vaidmuo buvo numatytas filme „Didysis nusivylimas“, bet viskas baigėsi fiasko: visos scenos su K.Kostneriu buvo iškirptos filmą montuojant, o liko tik epizodas, kur negyvas K.Kostnerio herojus guli karste. „Apsispręsti tapti aktoriumi man buvo nelengva, ir po to apėmė neišvengiamos abejonės. Kaip reikia dirbti? Ar galėsiu tai daryti? Bet, manau, abejonės - ne taip jau ir blogai. Visa, ką turiu, - nuolatinio darbo su savimi rezultatas ir puikių žmonių, su kuriais bendradarbiavau, nuopelnas“, - sakė aktorius.

Kelias aukštyn

Istorija su iškirptu epizodu netikėtai sulaukė tęsinio. Režisierius pabandė užglaistyti neigiamą įspūdį, pakviesdamas aktorių į savo kitą vesterno stiliaus filmą „Silverado“. Vaidmuo buvo ne pagrindinis, bet įsimenantis - narsus herojus ant ištikimo žirgo, pasirengęs pagelbėti draugams ir duoti atkirtį priešininkams. Po šio darbo aktorius pagaliau buvo pastebėtas. 1987 m. ekranuose pasirodė Brajeno de Palmos (Brian de Palma) „Neliečiamieji“, kuriame K.Kostneris suvaidino Eliotą Nesą - pagrindinį garsiojo gangsterio Alo Kaponės priešininką. Kevino partneriais tapo Robertas De Niras, Endis Garsija (Andy Garcia) ir Šonas Koneris (Sean Connery). Filmas tarp žiūrovų turėjo didžiulį pasisekimą - ko daugiau norėti?

Pasirodo, tai buvo tik didelio kelio pradžia. Po „Neliečiamųjų“ buvo trileris „Išėjimo nėra“ - jis sulaukė didelio pasisekimo, - paskui komedija apie sportininkus „Bull Durham“, kurioje su K.Kostneriu nusifilmavo Sjuzen Sarandon (Susan Sarandon) ir Timas Robinsas (Tim Robbins). Sporto tema tapo viena iš pagrindinių K.Kostnerio filmografijoje: ekranuose pasirodė filmai „Svajonių laukas“ ir „Iš meilės žaidimui“, skirti beisbolui, o filme „Skardinė taurė“ aktorius vaidina buvusį golfo žaidėją, grįžtantį į didįjį sportą.

Stipri asmenybė - idealus K.Kostnerio amplua. Toks buvo jo herojus garsiame filme „Šokantis su vilkais“ - amerikietis karininkas, bendraujantis su indėnais nuostabių Šiaurės Amerikos peizažų fone. Šis pirmas K.Kostnerio režisūrinis darbas tapo vienu iš svarbiausių amerikiečių kino kūrinių. Pirmą kartą senųjų Amerikos gyventojų gyvenimas ekrane buvo pavaizduotas tikroviškai, be kraštutinumų ir vertinimų. K.Kostneriui buvo iš principo svarbu sukurti aukščiausio lygio filmą. Lakotų genties indėnų kalbos aktorius mokė profesorė Doris Čardž, o kai filmavimo grupei baigėsi pinigai, K.Kostneris didžiulę sumą paklojo iš savo kišenės. Vėliau jo investicijos pasiteisino: filmas uždirbo daugiau kaip 180 mln. JAV dolerių ir gavo 7 „Oskarus“, tarp jų apdovanojimą už geriausią filmą ir režisūrą.

Dar vienas K.Kostnerio režisūrinis darbas - fantastinis filmas „Vandens pasaulis“, kuriame jis taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį. Filmas tapo vienu pagrindinių Amerikos kino paradoksų: didelio biudžeto filmas uždirbo įspūdingą sumą, bet buvo blogai įvertintas kritikų ir nominuotas antipremijai „Aukso avietė“. Panašiai buvo priimtas ir „Asmens sargybinis“, išgarsinęs Vitni Hjuston (Whitney Houston) ir privertęs milijonus moterų svajoti apie tokį patį patikimą ir santūrų mylimąjį, koks buvo K.Kostnerio herojus. Šalti kritikų atsiliepimai apie jo darbą aktorių nepernelyg jaudino - svarbiausia jam visada buvo žiūrovų nuomonė, o jie priėmė ir pamilo „Asmens sargybinį“. Taip pat buvo priimtas ir filmas „Robinas Hudas - vagių karalius“. Milijonai gerbėjų pamilo K.Kostnerį už šį vaidmenį, o profesinė bendruomenė jį įvertino kaip nevykusį. Tuomet, 1991 metais, piktadario Notingamo šerifo vaidmens atlikėjas Alanas Rikmanas (Alan Rickman) pelnė Britų kino akademijos BAFTA premiją, o K.Kostneriui buvo skirta dar viena „Auksinė avietė“ už blogiausią vyro vaidmenį.

Geležiniai principai

Paskutinis XX a. dešimtmetis K.Kostneriui tapo lūžio metais. Netikėtai jis išsiskyrė su žmona ir tapo tikru lovelasu, keitė moteris kaip pirštines. Jo buvusi žmona Sindi tuomet sakė, kad neatpažįsta ankstesnio Kevino, su kuriuo gyveno 17 metų. Jo kūrybiniai ieškojimai taip pat pateko į aklavietę - režisieriai ir prodiuseriai nebeįžvelgė jo potencialo. Herojus, kadaise užkeltas ant pjedestalo, buvo nuverstas.

„Mačiau, kas darėsi aplinkui, ir žinojau kodėl, - sakė K.Kostneris. - Žmonės galvojo, kad ėmiau riesti nosį, kai išsiskyriau su žmona. Viskas visai ne taip. Jei būčiau išsikraustęs iš proto dėl populiarumo, tai būtų įvykę gerokai anksčiau - po pirmojo arba antrojo sėkmingo filmo. Bet publikai tai nebuvo svarbu, aš buvau tarsi paskutinis herojus Žemėje, o mūsų pora - tobula. Bet aš niekada nesinaudojau šeima reklamai spaudoje ir nedaviau preteksto mus laikyti idealia pora.“

Viskas praeina, praėjo ir tai. 2004 m. K.Kostneris vedė antrą kartą - merginą vardu Kristina Baumgartner (Christine Baumgartner). K.Kostneris toliau filmuojasi įprastu amplua ir visada randa laiko septyniems vaikams: trims iš pirmosios santuokos, nesantuokiniam sūnui ir trims su K.Baumgartner. „Esu laimingas, - prisipažįsta aktorius. - Nesididžiuoju kai kuriais savo poelgiais ir rezultatais, bet žinau, kad visus sprendimus gyvenime priėmiau pats. Manau, kad tai vienintelis tinkamas būdas vertai nugyventi gyvenimą.“

Parengta pagal priedą „TV publika“